Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Išnykusių kaimų alėja: sodžius be žmonių mena tik širdį spaudžiančios istorijos

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Šakynoje dešimt išmykusių kaimų įamžinti alėjoje.
Šakynoje dešimt išmykusių kaimų įamžinti alėjoje.
Printer Friendly, PDF & Email

Šakynos miestelyje (Šiaulių raj.) įamžinta dešimt išnykusių kaimų. Alėjoje, vedančioje link mokyklos, medinių lentelių užrašuose – Juknai, Velviečiai, Kybarčiai, Daugmaudžiai, Burbinai, Gaižiškės, Dargaudžiai, Priešgirės, Piktaičiai, Eidukiai – kaimai, kurių likę tik pavadinimai ir ten gyvenusių žmonių prisiminimai. Dar maždaug tiek išnykusių kaimų bus įamžinta ateityje.

Kaime – ir sava pieninė, ir dūdų orkestras

Prisiminimais išnykusių kaimų gyventojai, jų vaikai ir anūkai dalijosi po oficialaus alėjos atidarymo vykusiame renginyje „Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus“, skirtame Vietovardžių metams, kurį organizavo Šakynos bendruomenė ir biblioteka.

Dabar jau išnykusiuose kaimuose iki melioracijos vajaus gyveno daugybė žmonių, kaip upeliai vaikai būriais traukdavo į Šakynos mokyklą, o šventadieniais – pėsti ir važiuoti į bažnyčią. Kai kurių sodybų nebežymi nė pavienis medis, tik trobesių, darželių, sodų vietose plyti dirbama žemė.

Kiekvienas išnykęs kaimas išaugino darbščių, kūrybingų žmonių. Net registre nebeegzistuojančiame Juknių kaime gimusi garsi kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė Aldona Jonaitytė.

Daug prisiminimų renginio dalyviai išgirdo apie Burbinų kaimą, kuriame tarpukariu gyveno net 42 šeimos: 25 šeimos buvo lietuvių, likusios – latvių. Kaimas, anksčiau vadintas Gentaičiais, Burbinais pavadintas dėl tetervinų burbuliavimo per šienapjūtę. Caro valdžiai paskelbus, jog aplinkui kaimą yra daug laisvų žemių, pradėjo ten keltis kaimynai latviai. Važiavo ištisomis giminėmis. Skirtingų tautybių kaimo žmonės sugyveno labai gerai. Latviai greitai išmoko kalbėti lietuviškai, kai kurie vietiniai – latviškai.

Burbinuose veikė pieninė, didžiulis separatorius buvo sukamas rankomis. Vietiniai ūkininkai suprato, jog iš pieno ir jo gaminių galima neblogo pelno turėti.

Burbinai garsėjo dūdų orkestru, kuriam vadovavo Klemensas Pamparas, buvo susikūręs ir styginis orkestras.

Kaimas buvo pasistatęs mokyklą, joje dirbo labai energinga mokytoja Stanislava Švambarytė, suorganizavusi kaimo jaunimo tautinių šokių ratelį, stačiusi spektaklius, rūpinųsis kapeliais. Burbinai turėjo ir savo fotografą – latvis Edvardas Greitmanas šio amato ir meno buvo išmokęs Rygoje. Burbinų fotografas įamžindavo vestuves, laidotuves dar ir tarybiniais metais, darydavo dviejų-trijų nuotraukų kompozicijas. Milda Muzikevičienė buvo Burbinų audėja, audusi didžiulėse, visą kambarį užimančiose staklėse, staltieses, lovatieses, rankšluosčius...   

Visi išnykę kaimai turėjo savo vardinių ar kitų švenčių tradicijas, stengėsi gyventi kaimyniškai, padėti vienas kitam bėdoje. Dauguma sodybų puošėsi senoviškų gėlių darželiais. Ne veltui ir prie išnykusių kaimų alėjos Šakynoje pasodinta lietuvio akiai ir širdžiai mielų rūtų.        

Kaimų nykimas – sunkiai sustabdomas procesas

Išnykusių kaimų alėja ateityje bus pildoma. Šakynos seniūnijoje yra išnykusių ar bebaigiančių nykti kaimų, kuriose belikusios tik negyvenamos trobos.

Šakynos seniūnas Mindaugas Gedvila apgailestavo, jog kaimų nykimas, ko gero, sunkiai sustabdomas procesas. „Mūsų užduotis – visais būdais išsaugoti tų kaimų atminimą, neskubėti oficialiai dokumentiškai išnaikinti jų pavadinimų. Galbūt ateityje atsiras anūkas ar proanūkis, nusprendęs grįžti į protėvių gyventas vietas ir ten įleisti savo šaknis“, – sakė seniūnas.

Išnykusių kaimų gyventojai, jų vaikai, anūkai dar ilgai dalijosi prisiminimais. Skambėjo šakyniečių ir piktuižiškių atliekami kūriniai. Kvepėjo arbata ir pyragais. Buvo jauku ir šilta, nors į tamsų rudens langą įkyriai barbeno lietus. Išnykę kaimai tarsi atgijo žmonių pasakojimuose.

Facebook komentarai

T Hegvita agro