Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Iškirtus grybautojų pamėgtas vietas, šie suka į kaimynų pusę

Autorius: Gimtasis Rokiškis
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Prisigrybaujam ir prisiuogaujam patys. Kam tai neparanku, šių gėrybių nusiperkame. Tačiau grybautojai ir uogautojai keičia maršrutus. Kodėl?

Kaime neegzistuoja miesto kainos

Rokiškio turguje už litrą bruknių prašoma nuo 1,8 iki 2,5 Eur, už litrą spanguolių teks atskaičiuoti 3–4 Eur. Dar randama ir mėlynių, kurių litras kainuoja apie 4 Eur. Už tiek pat voveraičių atseikėsite 2–2,5 Eur. Žinoma, patys brangiausi baravykai – 750 g kainuoja 6 Eur. Tačiau pamačius grybų karalių kainą didmiesčio turguje, gali atvipti žandikaulis, nes prasidėjus sezonui už jų kilogramą buvo prašoma net 20 Eur.

O kaip miesteliuose, kur šios gėrybės lengviau pasiekiamos? Lina prisistačiusi uogų ir grybų rinkėja juokauja: jei prašysi tokių kainų kaip rajono centre, tai miestelyje ar kaime už tai gali nušauti, taigi jos mažesnės. Sezono metu miestų turguose kainos svyruoja, bet Lina laikosi pastovumo ir jų nekaitalioja, nes pirkėjai vienas nuo kito susižino, tad ims priekaištauti, jei vieną dieną gaus nusipirkti pigiau, o kitą jau brangiau. Kita vertus, labai nuleisti kainų irgi neapsimoka, nes į vieną pusę tenka dviračiu numinti bent 12 km, 6–8 km pravaikščioti miške ir grįžti į namus. Renka rankomis ir „nešukuoja“ mėlynojų taip, kaip tai daro vien pelno siekiantys uogautojai. Tokias uogas turguje lengvai galima atpažinti – jos traiškytos, dažnai net neperrinktos. Surinktas gėrybes parduoda tą pačią dieną. Pasak Linos, nei grybų, nei uogų parą nelaikysi ir kitos dienos nelauksi, nes svarbu kokybė, o prastus, suspaustus produktus nebent už dyką atiduosi. Dėl to į mišką leidžiasi vos prašvitus, uogas renka į nedideles talpas, kad vežamos nesusitraiškytų, nesusislėgtų.

Ji atsargiai žiūri į turguje vis dar pardavinėjamas mėlynes – jos skurdžios, skonis nebeprimena vasaros, tad pirkėjas vargiai liktų patenkintas. Jų pasitaiko įvairių. Paprašyta apibūdinti įnoringiausią pirkėją, prisiminė vieną, kuriam uogų reikėdavo sekmadieniais pusę dešimtos. Ir ne vėliau.

Nebelieka buvusių plotų

Lina grybauja ir uogauja daugiau nei dešimt metų, todėl skersai išilgai išmaišė Suvainiškio pusėje esantį Viršilų mišką. Ilgą laiką grybavimo ir uogavimo vietos nesikeitė, tačiau šiuo metu „tų Viršilų nebelieka“, jų viduje – kirtimų plynės. Labiausiai esą iškirstos būtent grybingos vietos, todėl grybautojai keliasi į Kupiškio rajono miškus. Kai kurie kirtimai kažkodėl ruduoja, todėl, pasak Linos, susidaro įspūdis, kad ten purkšta kažkokiais preparatais, todėl tokias vietas aplenkia. Pasitaiko ir aptvertų kirtimų, tuomet maršrutas pailgėja keliais kilometrais.

Vilma BIČIŪNAITĖ ("Gimtasis Rokiškis")

Facebook komentarai