Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Įsigudrino: mulčiuoja daržus ir šiaudais, ir avių vilna

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Gėlininkė - daržininkė Inga Kaleinikovaitė mulčiuoja daržus ir šiaudais.
Gėlininkė - daržininkė Inga Kaleinikovaitė mulčiuoja daržus ir šiaudais.
Printer Friendly, PDF & Email

Dzūkai įsigudrino: mulčiuoja ir daržus, ir šiltnamius. Ir ne todėl, kad tinginiai būtų, ravėti tingėtų. Sako, triūsti darže nuo ryto iki vakaro nėra būtinybės, o ir derlius daug gausesnis: augalai gauna visas jiems reikalingas medžiagas.

Tinginių daržas? „Kažin? Ar čia tik ne daugiau darbo?“- svarsto Inga, mat „praeiti“ su kauptuku paprasta, o čia reikia sukti galvą, kur gauti ekologiškų šiaudų, juk vien savos žolės neužtenka. Darbo yra.

Kaimynams akis „skauda“ matant neįprastą daržą

Gėlininkė - daržininkė Inga Kaleinikovaitė iš Maišymų kaimo, Lazdijų rajone, mulčiuoja ne tik daržus, bet ir lysves su gėlėmis. Sakosi, gėlių lysvių takus labiau susitvarkanti, nusirovusi žoles, kad gėles skinti patogiau būtų - ji dar ir floristė, kuria puokštes įvairioms progoms.

Toks neįprastas eksperimentas Maišymuose, kaip sako pati Inga, dėl kurio kaimynams akis skauda“, tęsiasi jau antri metai. „Tai, ne naujiena man. Aš mulčiavau daržus ir Suvalkijoje, pas tėvus gyvendama“,- tarsteli ji.

Mulčiavimas ne tik apsaugo nuo piktžolių plitimo, bet duoda ir naudos: mulčias pagyvina mikroorganizmų veiklą, padeda pasisavinti maisto medžiagas.

Mulčiuoja ji ekologiškais šiaudais, pasak jos, tai idealiausias variantas ir, žinoma, žole. „Nusiperku šiaudų rulonų iš vietinių ūkininkų ir mulčiuoju“,- sako pašnekovė.

Šienu mulčiuoti, anot jos, nelabai gerai: žolių sėklų pribyra.

Susidraugavo ir su kurmiu, ir su pelėnais

Pasak Ingos, gėlės puokštėms užauga, visu gražumu pražysta - visiškai nelaistytos net per sausrą.

„Drėgmės joms pakanka. Ir kaip baiminasi kaimynai, kad žemė po mulčiu kieta kaip akmuo, taip toli gražu nėra. Sliekai ten dirba savo darbą - purena dirvą, visokių gyvių, vabaliukų gyvena. Su kurmiu pasitariu, kad jis neraustų man augalų ir nežinau, ar čia koks stebuklas, ar kaip, bet jis nėra man jokių eibių prikrėtęs - draugiškai sugyvename. Nežinau, kiek ilgai ši mūsų draugystė truks, bet aš leidžiu jam čia gyventi“,- teigia ji.

Ir pelėnų urvelių čia apstu, tačiau nė vienas augalas nepažeistas – tą patvirtina pati šeimininkė. Ji teigia, kad kiekviena žolė darže yra draugas. „Ant balandos – amaras, palikau ją, geriau ant jos, nei ant mano augalų“,– pastebi Inga.

Žolė: ir daržams kloti, ir triušiams šerti

O ar visoms daržovėms tinka mulčiavimas? „Šiemet pritrūkome mulčio. Tai morkas, burokėlius pasėjau ir plonu sluoksniu šieno apdengiau, jis jau daug metų buvo kluone gulėjęs. Ir ką jūs manote? Augalai kuo puikiausiai išdygo, auga“,– pasakoja Inga.

 Svogūnai likę nemulčiuoti. Daržininkai pastebi, kad jie nemėgsta būti mulčiuojami. „Anksčiau mulčiavau ir užaugdavo“,– prieštarauja Inga.

Kai dar Suvalkijoje gyveno, bulves Inga sodinusi toje pačioje vietoje kokius ketverius metus, aišku, mulčiuodavo ir nė vieno kolorado vabalo nebuvo, nors už tvoros kaimynai ne kartą purkšdavę. Šiemet bulves ravėjo tik kartą.

„Lapų dzūkiškoms bandoms pas mane važiuosite skintis“,– juokauja Inga. Ankstyvi jau suka galvas. Jei šiandien skintume kopūstlapius vėlyvųjų kopūstų, visai nemažą bulvinę  bandą galima būtų pakloti – lapai tikrai dideli ir sveikut sveikutėliai.

Braškės – saldžios, kvapnios. Nė plauti nereikia, mat jos sau ant šiaudų pūpso, į saulutę žiūri, noksta.

Žalią žolę ji kloja ir apie krūmus, medelius.  Sudžiuvus, vėl pjauna žolę ir vėl kloja. „Puikiausias pavyzdys: miškas, užklotas samanomis, ir viskas puikiausiai auga“,– tikina ji.

Chemijos Inga savo daržams nenaudoja jokios. „Jokiu būdu“,– griežtai kalba pašnekovė. Anot jos, to paprasčiausia nereikia.

 „Net komposto dėžių neturiu – viskas pas mane darže sudėliota“,– patikina ji. Mėsinių viščiukų ir triušių mėšlą dedanti ant tam skirto žemės plotelio. Pasak šeimininkės, tegu taip per žiemą pabus: pavasarį bulves čia „suguldyti“ žada.

Iš daržo žolės Inga nenešanti, neatleidžianti, kad didesnė paaugtų, viską klojanti darže, na, nebent ilgaausiams nunešanti.

30 triušių nesunku pašerti. „Gamtinė žemdirbystė tam puikiausiai pasitarnauja: nuėjai daržan ir parovei žolės“,–  prisipažįsta ji.

Tiesa, anot Ingos, reikia pripažinti, kad taip daržininkaujant niuansų yra: pavasarį žemė po mulčiu vėliau įšyla, bet, kita vertus, šilumą ilgiau išlaiko.

 „Jei nori anksčiau sėti, prasiskiri mulčią, įšyla, bet greičiau sausėja“,– patirtimi dalijasi gėlininkė – daržininkė.

Avių vilnos neišmeta, kloja šiltnamius

Augindami aveles ir neturėdami kur vilnos dėti, ja iškloja šiltnamius. Pasakoja, ne vienerius metus taip darantys: pasiteisina, mat laistyti reikia itin retai. Anot šių eksperimentatorių, išklojai vilna, gerai paliejai ir nereikia sukti galvos, kai atsiminsi, vėl paliesi, tik tai daryti reiks labai negreitai.

Dzūkai daržininkai drąsina visus nebijoti ir taip paeksperimentuoti.

Tiesa, pradžioje neišvengsite kaimynų paliepimų nusiravėti daržą. Tačiau Inga dabar turi atsakymą tokiems „patarėjams“: „Jei patinka, tai ir bėgiokite su kauptukais“.

Facebook komentarai