Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

dojusagro

Išankstinės grūdų pardavimo sutartys: vieni rizikuoja ir laimi, kiti praranda žemes

Autorius: Laima UŽUPĖ
Šiemet ūkininkai džiaugiasi sudarę išankstines grūdų pardavimo sutartis.
Šiemet ūkininkai džiaugiasi sudarę išankstines grūdų pardavimo sutartis.
Printer Friendly, PDF & Email

Surizikavę ir išankstine grūdų pardavimo sutartimi pernai „fiksavę“ šių metų derliaus kainą, žemdirbiai laimėjo: dabar jų derlius superkamas brangiau, nes dar pernai sutarta kaina viršija šiuo metu siūlomą rinkoje. „Tai tarsi loterija. Kartais sekasi, o kartais ne“, – sako grūdų augintojai. Tačiau nevengiant rizikuoti ir dėl blogų orų sulaukus mažesnio, nei tikėtasi, derliaus, neretai tenka atsisveikinti ir su žeme. Ūkių skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais sumažėjo daugiau kaip 4 tūkstančiais.

Gali būti naudingos

„Išankstinės grūdų ar rapsų pardavimo sutartys sudaromos dviem atvejais: pirma, kai reikia garantuoti skolos, už būsimam derliui gauti paimtas trąšas ir augalų apsaugos priemones, grąžinimą, – tokiu atveju grūdų kiekis siejamas su skolos dydžiu; antra, kai bandoma užfiksuoti patrauklią kainą, tuomet ūkininkas pats renkasi sutartyje numatomą parduoti grūdų kiekį“, – akcentuoja Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė.

Žemdirbiui išankstinės sutartys gali būti naudingos dėl to, kad savo įsipareigojimų vykdymą jis garantuoja būsimu derliumi ir nereikia įkeisti turto. Be to, gali būti, kad išankstine sutartimi bus nustatoma didesnė supirkimo kaina, nei ji būna derliaus pardavimo dieną.

Rizika buvo didelė

Grūdų perdirbėjų duomenimis, pernai būsimam derliui supirkti buvo sudaryta tik iki 15 proc. išankstinių sutarčių, tačiau jas sudarę žemdirbiai šiemet džiaugiasi sėkme. Apie tai, kad šiemet pasisekė „daugiau išlošti, nei pralošti“, pasakoja Vilkaviškio rajono Virbalio seniūnijoje ūkininkaujantis Dainius Karaška.

Maždaug 160 hektarų dirbame plote žemdirbys keletą metų patyrė nuostolius dėl šalnų, liūčių ir sausros, o pernai teko mokėti ir kelių tūkstančių eurų baudą už supirkėjams laiku nepristatytą grūdų kiekį.  Norėdamas padengti dėl baudos susidariusius nuostolius, ūkininkas pernai sudarė išankstinę pardavimo sutartį, užfiksuodamas būsimo derliaus pardavimo kainą daugiau kaip pusei ūkio grūdų derliaus. Tuomet pasiūlyti maždaug 180 eurų už toną pasirodė priimtina suma, nes jau kelerius metus šios kainos svyruoja apie 150 eurų.

„Buvo didelė rizika, bet ji pasiteisino. Viskas gerai susiklostė, net bauda „pasidengė“, – dabar džiugiai prisimena sėkmingą sandėrį, šiemet sulaukęs itin gero ne tik rapsų, bet ir kviečių derliaus.  Džiaugdamasis šių metų sėkme visgi pripažįsta, kad buvo rizikuota „ant paskutinio kozirio“, o nesėkmės atveju pasekmės būtų skaudžios. Atsikračius skolų, šiemet rizikuoti jau nebesinorėtų, visgi, sulaukus gero pasiūlymo, iš anksto kainą fiksuoti, jo nuomone, verta.

Sutaria dėl trečdalio derliaus

Širvintų rajone ūkininkaujantis Danielius Galinis pasakoja, kad išankstines pardavimo sutartis stengiasi sudaryti tik maždaug trečdaliui derliaus: „Šiemet pasisekė, laimėjome. Pernai pralaimėjome, turėjome pigiau parduoti: už tiek, kiek suderėjome. Įvykdėme sutartį. Nieko nepadarysi“. Jo nuomone, išankstinės sutartys reikalingos, jei susitari protingai ir jas vykdai, o prievarta nei trąšų, nei chemijos žemdirbiui niekas neatveš, tad jei užsiprašei, už tai turi ir atsiskaityti.

„Tai tarsi loterija. Kartais sekasi, o kartais ne“, – pasakoja kitas ūkininkas. „Kai labai reikia pinigėlių ir nenori eiti į banką, gausi jų už „ateinantį“ derlių, bet nėra garantijos, kad nepajuokaus gamta. Būni paskaičiavęs, kad kulsi tiek ir nemažiau, o praėjo škvalas, liūtis ar sausra, nenukūlei ir gauni baudą. Tuomet visi tavo skaičiavimai, kaip sakoma, šuniui ant uodegos“.

Ūkininkai pastebi, kad rizikuojama ir įsiskolinant už trąšas ar chemiją. Nors jų pardavėjai ir atideda skolų mokėjimą, neretai tenka įkeisti žemės: „Jau „paskutinioji“ būna, nėra, ką daugiau ir daryti. Bankas neskolins, kai tau blogai, jis skolina tik kai tau gerai“. Neturėdamas įkeisti žemės, sulauksi grasinimų antstoliais.

Ragina atsakingai vertinti trąšų ir chemikalų poreikį

ŽŪR atstovės pastebėjimu, daugelis ūkių yra „visiškoje trąšų pardavėjų priklausomybėje“, o kai kurie jauni ūkininkai jos neatlaikė, likvidavo ūkius ir emigravo. Jos nuomone, iki šiol galioja praktika naudoti trąšas pagal rekomenduojamas normas, o augalų apsaugos priemones – profilaktiškai, ne pagal poreikį, nors taip ūkininkauti gali būti neracionalu. ŽŪR rekomenduoja labai atsakingai įvertinti, kiek realiai ūkiui reikia trąšų bei augalų apsaugos priemonių.

Dėl to, kad jau treti metai iš eilės „koją kiša“ klimato sąlygos, dėl kurių žemdirbiai negali ne tik kad įvykdyti įsipareigojimų, bet dar „velkasi“ ir praėjusiųjų metų skolos, kyla grėsmė prarasti ūkius. Ūkininkų ūkių registro duomenimis, Lietuvoje šių metų pradžioje buvo registruota 115 819 ūkių, pernai Lietuvoje jų skaičius sumažėjo 4 231 ūkiu. Vidutinis ūkio dydis padidėjo Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių apskrityse, mažėjo Alytaus, Utenos, Vilniaus apskrityse.

Facebook komentarai

T Hegvita agro