Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Žemės ūkio sektoriui bankai šiemet skolino daugiau, apsukų neketina mažinti

Autorius: ELTA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Koronaviruso pandemija ir karantinas nepadarė neigiamos įtakos šalies žemės ūkio projektų finansavimui. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį šalies ūkininkams naujo suteikto finansavimo suma siekė 130 mln. eurų, arba beveik 12 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Šiuo metu asociacijos narių valdomas paskolų žemės ūkiui portfelis sudaro apie 560 mln. Eur.

Atsargų turintis ir į išaugusį būtinųjų prekių vartojimą atsiliepęs žemės ūkio sektorius užsitikrino dar tvirtesnes pozicijas derybose su kredito įstaigomis, o tvari jo veikla yra viena iš esminių sąlygų sėkmingai skolinantis. Finansavimas skiriamas per paskolas bei įrangos, specialiosios technikos bei transporto priemonių lizingo sandorius. Augimas prognozuojamas ir antrojoje 2020 metų pusėje.

„Stabiliai veikiantis finansų sektorius ne tik padeda gyventojams ir verslams įveikti laikinus sunkumus, atidedant paskolų grąžinimą, bet ir yra pasirengęs daugiau skolinti, taip pat – ir žemės ūkiui. Stebime tendenciją, kad paskolų palūkanų normos įmonėms nuo metų pradžios nuosekliai mažėja ir šiuo metu siekia vidutiniškai 3 proc.“, – sakė Aidas Budrys, laikinasis LBA prezidentas.

Pasaulio bankas žemės ūkį priskiria prie mažiausią COVID-19 poveikį patirsiančių sektorių. Be to, šis poveikis nebūtinai yra neigiamas: ūkininkai galėjo tęsti darbus ir karantino metu, nemažai jų netgi turėjo didinti pajėgumus, išaugus būtinųjų prekių paklausai.

Santykinai nedidelį ekonomikos turbulencijų poveikį žemės ūkiui nulėmė ir sėkmingas sektoriaus įdirbis 2019-aisiais, kurie nudžiugino gausiu derliumi: pasiekus antrąjį geriausią rezultatą per pastarąjį dešimtmetį, dalis ūkių turėjo galimybę sukaupti finansines pagalves. Situaciją palengvino ir tai, kad karantinas nesutapo su derliaus nuėmimo ir intensyvaus tiekimo pirkėjams laikotarpiu.

LBA atkreipia dėmesį, kad visi šalies bankai didelio neapibrėžtumo laikotarpiu išlaikė tuos pačius rizikos vertinimo modelius, tačiau daugiau dėmesio skyrė kiekvienam individualiam atvejui įvertinti. Svarbiausi veiksniai – įmonės mokumas ir siekiamo finansavimo dydis bei santykis su nuosavu kapitalu.

„Taip pat nereikia pamiršti, kad, pavyzdžiui, žemės ūkio segmentas yra nevienalytis, jame yra ne tik gamyba ar perdirbimu, bet ir prekyba bei tarpininkavimu besiverčiančių subjektų, kurių veiklos rizikos vertinimas gali būti skirtingas. Vyraujant neapibrėžtumui, segmento atsparumas krizei yra svarbus faktorius, tačiau tokiomis sąlygomis bankai kiekvieną atvejį linkę nagrinėti ir vertinti atskirai“, – pridūrė A. Budrys.

Facebook komentarai