Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Žemės ir kito nekilnojamojo turto nuomos pajamų apmokestinimo aktualijos

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Nuo 2018 m. pasikeitė žemės ir kito registruojamo nekilnojamojo turto nuomos pajamų apmokestinimas. Nuo šios datos, A klasės pajamoms priskirtos iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą (žemę, pastatus, statinius) gautos pajamos.

Tais atvejais, kai ūkininkai ar kiti žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai išmokės kitam gyventojui išmokas už nuomojamą žemės sklypą, privalės apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 proc. pajamų mokestį bei deklaruoti išmokėtas sumas mėnesinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (GPM313 forma) ir metinėje gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijoje, GPM312 forma.

Pavyzdžiui, pagal sutartį ūkininkas už išsinuomotą iš gyventojo žemę turi sumokėti jam 300 Eur. Ūkininkas privalo iš šios sumos išskaičiuoti 45 Eur gyventojų pajamų mokesčio, jį pervesti į VMI sąskaitą, o likusią sumą, 255 Eur, sumokėti žemės nuomotojui.

Išmokėta nuomos pajamų suma nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomotojui yra leidžiami atskaitymai. Pavyzdžiui, aukščiau minėtu atveju – 300 Eur.

Reikia žinoti, kad išmokos, nuo kurių žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai privalėjo išskaičiuoti pajamų mokestį, tačiau jo neišskaičiavo, yra neleidžiami atskaitymai. Tai reiškia, kad jeigu ūkininkai ar kiti žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai iš žemės ar kito nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomos pajamų neišskaičiavo gyventojų pajamų mokesčio, jiems tokios išmokėtos nuomos sumos yra neleidžiami atskaitymai.

Jeigu gyventojas, vykdo individualią veiklą įsigijęs verslo liudijimą ir nuomojasi savo veiklai nekilnojamąjį turtą iš kito gyventojo, išmokėdamas išmokas privalo išskaičiuoti pajamų mokestį. Pavyzdžiui, gyventojas įsigijęs verslo liudijimą gamybai, nuomojasi iš kito gyventojo gamybines patalpas veiklai vykdyti, išmokėdamas gyventojui išmokas už nekilnojamojo turto nuomą privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį.

Jeigu individualią veiklą vykdantis gyventojas nuomoja gyvenamosios paskirties patalpas iš kito gyventojo, tokiai veiklai įsigijusio verslo liudijimą, mokėdamas nuomos pajamas, išskaičiuoti pajamų mokesčio neturi.

Reikia žinoti, kad kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėti kiti mokesčiai, išskyrus gyventojų pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas, pripažįstami pajamomis, gautomis natūra.

Pavyzdžiui, ūkio veikloje naudojamas iš kito gyventojo išsinuomotas pastatas su žeme ir pagal nuomos ar kitos sutarties sulygtas sąlygas ūkininkas už žemės savininką sumoka žemės mokestį. Iš ūkio lėšų už žemės savininką sumokėtas į biudžetą žemės mokestis yra pripažįstamas žemės savininko (gyventojo) pajamomis, gautomis natūra, kurios apmokestinamos kaip turto nuomos pajamos.

Nekilnojamųjų pagal prigimtį gyvenamųjų patalpų nuomos pajamos nėra PVM objektas, jeigu nuoma ilgesnė nei 2 mėn. Viešbučių, motelių, kempingų ir panašios paskirties įstaigų teikiamos apgyvendinimo paslaugos yra PVM objektas.

Kitų, nei gyvenamosios patalpos, nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma PVM neapmokestinama, išskyrus:

• bet kokių transporto priemonių stovėjimo, saugojimo aikštelių, garažų ar kitų panašios paskirties nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą;

• bet kokių įrenginių ar įrangos (įskaitant seifo kameras), atitinkančių nekilnojamojo pagal prigimtį daikto sąvoką, nuomą.

Pavyzdžiui, jeigu ūkininkai ar kiti žemės ūkio veiklą vykdantys gyventojai išsinuomos iš PVM mokėtojo sandėlį ir garažą, tai sandėlio nuomai PVM neskaičiuojamas, garažo nuomai PVM skaičiuojamas.

Jeigu nekilnojamojo pagal prigimtį turto nuomotojas patiria išnuomoto turto eksploatacines išlaidas, tai jis su nuomojamo turto eksploatavimu susijusias išlaidas iš nuomininko gali susigrąžinti keliais būdais:

1) „perparduodamas“ nuomininkui nuomojamose patalpose sunaudotą vandenį, šilumą, elektros energiją, kitas su turto eksploatavimu susijusias paslaugas, arba

2) įtraukdamas į teikiamų nuomos paslaugų apmokestinamąją vertę, arba

3) taikydamas „mišrų“ būdą, tai yra dalį su nuomojamo turto eksploatavimu susijusių išlaidų gali susigrąžinti „perparduodamas“ nuomojamose patalpose sunaudotą vandenį, šilumą, elektros energiją, kitas su turto eksploatavimu susijusias išlaidas, kitą dalį – įtraukdamas į teikiamų nuomos paslaugų apmokestinamąją vertę.

Kai nuomojamose patalpose yra įrengti individualūs skaitikliai (pvz., vandens, elektros energijos, dujų) ir nuomininkas moka tiek, kiek jis faktiškai atitinkamų prekių suvartoja, prekių tiekimo ir nuomos paslaugų teikimo sandoriai laikomi atskirais tiekimo (teikimo) sandoriais ir kiekvienam atskirai taikomos PVM apmokestinimo taisyklės.

Kai nuomojamose patalpose nėra įrengti individualūs skaitikliai (pvz., šilumos), kai nuomininkas negali mokėti už faktiškai suvartotas prekes (paslaugas) visos kartu su nuoma nuomininkui patiektos prekės (suteiktos paslaugos) laikomos neturinčiomis savarankiško tikslo ir dėl to laikoma, kad yra sudarytas vienas nekilnojamojo turto nuomos sandoris, todėl visų kartu su nuoma patiektų prekių (suteiktų paslaugų) vertė turi būti traukiama į nuomos paslaugų apmokestinamąją vertę.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA