Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

„Žalioji“ politika palies kiekvieną ūkininką – beveik dešimtadalis žemės pavirs pelkėmis ir durpynais

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė.
Astrida Miceikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Gyvename pokyčių sandūroje. Naujoji ES žemės ūkio ir kaimo plėtros politika jau čia pat – netoli žemės ūkio verslo. ES lyderiai skelbia: ši politika bus žalesnė, rems žemės ūkį, kad jis daug labiau prisidėtų prie Europos žaliojo kurso tikslų. Ką tai reiškia Lietuvos žemės ūkiui? Pagrindiniai iššūkiai palies kiekvieną ūkininkaujantį.

Numatyti didesni ekologiški užmojai. Taigi strateginis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros planas turi atitikti ES aplinkos ir klimato teisės aktus. Lietuva, kaip ir kiekviena ES šalis savo strateginiame plane įpareigota rodyti didesnius aplinkos ir klimato veiksmų užmojus, palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu ir privalės atnaujinti planą, kai bus keičiami klimato ir aplinkosaugos teisės aktai. Ekologiškai ūkininkaujančių ūkių Lietuvoje turės padidėti beveik dvigubai.

Turės prisidėti prie Žaliojo kurso tikslų. Lietuvos ūkininkai ir žemės ūkio įmonės turės įgyvendinti numatytas strategijas: biologinės įvairovės, nuo lauko iki stalo, tvarus žemės ūkis.

Sustiprintos paramos gavimo sąlygos: BŽŪP naudos gavėjų mokėjimai bus susieti su griežtesniu privalomų reikalavimų rinkiniu. Pavyzdžiui, kiekviename ūkyje ne mažiau kaip 3 proc. ariamos žemės bus skirta biologinei įvairovei ir negamybiniams elementams, o 7 proc. bus saugomos pelkės ir durpynai.

Taikomos ekologinės schemos: ne mažiau kaip 25 proc. tiesioginių išmokų biudžeto bus skirta ekologinėms schemoms, suteikiant daugiau paskatų klimatą ir aplinką tausojančiai ūkininkavimo praktikai ir požiūriams (pvz., ekologiniam ūkininkavimui, agroekologijai, anglies dioksido gamybai ir kt. .) taip pat gyvūnų gerovės gerinimas.

Vystoma kaimo plėtra: ne mažiau kaip 35 proc. lėšų bus skirta klimato, biologinės įvairovės, aplinkos ir gyvūnų gerovės rėmimo priemonėms.

Griežtesnės veiksmų programos: vaisių ir daržovių sektoriuje pagal veiksmų programas ne mažiau kaip 15 proc. išlaidų bus skirta aplinkai (palyginti su 10 proc. praeitu programavimo laikotarpiu);

Klimatas ir biologinė įvairovė: 40 proc. BŽŪP biudžeto turės būti susiję su klimatu ir tvirtai remti bendrą įsipareigojimą iki ES daugiametės finansinės programos (DFP) laikotarpio pabaigos skirti 10 proc. ES biudžeto biologinės įvairovės tikslams.

Tikslai ambicingi ir gąsdinantys ūkininkaujančius. Kol kas daug neatsakytų klausimų, į kuriuos reikės rasti atsakymus, iškeltus naujojoje žemės ūkio ir kaimo plėtros politikoje: kas yra aktyvus ūkininkas ir koks jis Lietuvoje? Kas yra smulkus ir vidutinis ūkis realybėje? Ar bus atskirta socialinė parama gyvenimo būdo ūkiams ir konkurencingų bei perspektyvių ūkių rėmimas? Kaip bus nustatomas darbo sąlygų pagerėjimo ūkiuose (socialinė sąlyga)? Ar bus remiami jaunieji ūkininkai, kurie tikrai yra jaunieji ir turi atitinkamą išsilavinimą? Kaip bus įgyvendinimas lyčių lygybės ir moterų dalyvavimo ūkininkavime didinimo sąlyga?

Ambicijų daug, todėl jau dabar reikia ruoštis pokyčiams. Ruoštis turi visi: ūkininkai, politikai, mokslininkai, kaimo plėtros specialistai. Tik bendras darbas padės atlaikyti iššūkius ir juos paversti galimybėmis.

Facebook komentarai

a

b