Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Vytautas Liakas: galim užmerkti akis, kad nematome problemos. Bet kas iš to?

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Pastaruoju metu žemės ūkio specialistai ir žemdirbiai daug kalba apie dirvožemio erozijos pasekmes, kai kas nenori sutikti su tuo, bet realybė kai kuriose vietovėse kiek kitokia nei norėtume. Dirvožemio erozija vienas iš dešimties reiškinių, keliančių pavojų dirvožemiui. Galim užmerkti akis ir sakyti, kad nematome problemos, bet net nesusiję su žemės ūkiu pastebi dulkių debesis, nešamus iš laukų. Tai rodo, kad vyksta pagreitintas viršutinio dirvos sluoksnio nunešimas veikiant lietui, vėjui bei neracionaliam žemės dirbimui. Dirvožemio erozija – natūralus procesas, vykstantis, esant įvairioms klimatinėms sąlygoms, visuose žemynuose, suprantama, procesas pagreitinamas žmonėms vykdant neracionalią veiklą: intensyvus žemės ūkis, miškų kirtimas, nepagrįstas žemės naudmenų tipo keitimas (specialistai paskaičiavo, kad vidutiniškai iki 1000 kartų). Apie erozijos žalą pradėta kalbėti neatsitiktinai, jos tempai gerokai viršija dirvodarinius procesus. Dirvožemis – lėtai atsinaujinantis šaltinis, nes dirvožemio atsinaujinimui neužtenka žmogaus gyvenimo.

Dėl dirvožemio erozijos prarandamas dirvožemio derlumas, nes nyksta derlingiausias viršutinis sluoksnis, taip mažėja lauko augalų produktyvumas, degraduoja ekosistemos funkcijos ir t.t. Dirvožemio erozija veikia dirvožemio vandens balansą, pakinta vandens infiltracija, pastebimi užmirkimai arba vandens deficitas. Statistikos duomenys rodo, kad dėl erozijos lauko augalų derlingumas kai kuriais metais gali sumažėti iki 50 proc.

Dirvožemio erozija pirmiausiai tiesiogiai paliečia ūkininkus, tačiau išskiriamos ir su žemės ūkiu nesusijusios pasekmės. Turi įtakos aplinkai bei sveikatai, pirmiausiai pakinta vandens kokybė, su vėjo nešamomis dirvožemio dalelėmis užteršiamas oras, vanduo, dirvožemis, augalų ligų pradai pernešami šimtais kilometrų. Tai paliečia praktiškai visus. Neatsitiktinai mokslinėse konferencijose didelis dėmesys skiriamas dirvožemio erozijai, nes tai globali problema, kelianti grėsmę maisto kokybei ir nuosekliam vystymuisi. Mokslininkai sako, kad apie 95 proc. naudojamo maisto užauginama dirvožemyje, būtina diegti racionalias dirvožemio valdymo technologijas, mažinančias erozijos intensyvumą ir saugančias dirvožemį bei užtikrinančias saugaus maisto gamybą.

Pasaulio žemės ūkio specialistai pripažįsta, kad viena iš svarbiausių dirvožemio eroziją sukeliančių veiksnių – neracionalus dirvožemio naudojimas. Statistikos ataskaitose nurodoma, kad jei dirvožemio erozija nebus lokalizuota, ji stiprės ir kasmet bus skaičiuojama didėjanti žala ekonomikai. ES kasmet dėl erozijos sumažėjusio žemės ūkio našumo netenka daugiau kaip milijardo eurų. Teigiama, kad ES erozija paliečia daugiau kaip 7 proc. ploto nuo žemės ūkio naudmenų.

Kol kas vertinant ekonomines pasekmes, erozijos kaina neįskaičiuojama. Turime įvertinti tai, kad dirvožemio derlumas - ne beribis ir mes turime pradėti vertinti dirvožemį, nes jame užauginama didesnė dalis visuomenės naudojamo maisto. Reikia skirti daugiau dėmesio saugant dirvožemį, kad jis galėtų patenkinti augantį maisto poreikį. Baiminamasi, kad tiesioginiai augintojų patiriami nuostoliai didės dėl mažėjančių dirbamos žemės plotų, didesnių išlaidų papildomam trąšų įsigijimui, kad būtų galima kompensuoti augalų produktyvumą dėl prarasto viršutinio dirvos sluoksnio. Galime kol kas džiaugtis, kad Šiaurinėse šalyse erozija nėra tokia intensyvi kaip Pietinėse šalyse. Pvz., statistikos suvestinėse galima rasti, kad Italijoje kasmet prarandama daugiau kaip 600 mln. Eur, nes daugiau kaip 30 proc. žemės ūkyje naudojamo dirvožemio paveikta stiprios erozijos

Mokslininkai vieningai pripažįsta, kad viena iš svarbiausių dirvožemio humusingumo mažėjimo priežasčių – netinkamas organinių medžiagų naudojimas. Nesubalansuotas azoto trąšų naudojimas situaciją daugeliu atvejų tik blogina. Vandens ir vėjo erozija yra daugiau kaip pasekmė blogėjančios dirvožemio būklės. Veikiant vėjo ir vandens erozijai, laipsniškai didėja viršutinio dirvos sluoksnio išsiplovimas bei ardymas.

Daugeliui netinkamai paruoštų dirvožemių didžiausias pavojus kyla antroje žiemos pusėje ir pavasarį. Blogiausia, kad dar nemažai atvejų, kai dirva paliekama be augalų priedangos. Dėl meteorologinių sąlygų svyravimų žiemą ir pavasarį oro temperatūros pastaruoju metu šiek tiek aukštesnės nei įprasta, tačiau dienos ir nakties temperatūros svyruoja. Dieną įšyla, o naktį dažnai temperatūra krenta žemiau nulio. Dėl to dirvos paviršiaus struktūra suardoma, susiformuoja smulkūs agregatai (dulkės). Neracionalus žemės dirbimas, permainingi orai, lietus sugadina dirvos struktūrą, dėl to pavasarį kyla dulkių audros. Dulkių debesys, kylantys iš laukų, nebuvo charakteringi mūsų laukams, vyksta pokyčiai ir tenka prie to priprasti, bet susitaikyti su tuo sunku.

Žemdirbiai supratę, kad dirvožemis sparčiai blogėja, ėmėsi iniciatyvų vystant tvarias dirvožemio valdymo programas. Regionuose, kur dirvožemiai itin jautrūs erozijos poveikiui, atsisakoma agresyvaus žemės dirbimo, įdiegiamos racionalios tręšimo technologijos, populiarėja posėliniai augalai, nepalieka atviros dirvos iki pavasario, kaip tarpinius augalus įveda žieminius rugius, naudoja mikrobiologinius preparatus ir kitus biologiškai aktyvius preparatus. Daugelis suprato, kad prarastą humusą galima kompensuoti racionaliai naudojant augalines liekanas. Kai kas bando auginti daugianarius pasėlius, bet tai dar tik pradžia, nors Europoje tai plačiai taikoma praktika.

Mokslininkai mano, kad kuo bus daugiau kataklizmų, tuo greičiau bus atkreiptas dėmesys į no-till technologiją, juolab, kad žemdirbystės specialistai sako, kad tai labiausiai Lietuvos dirvožemiams tinkanti technologija. Svarbu tinkamai pasiruošti ir pereiti prie šios technologijos, perėję žemdirbiai jau gali pasidžiaugti puikiais rezultatais. 

Dirvožemis – brangiausias gamtos išteklius planetoje, nuo jo priklauso augalų augimas – žmonių ir gyvūnų maistas. Dėl to dirvožemį reikia naudoti atsakingai, mažinti vėjo bei vandens erozijos poveikį. Žmogus, netekęs dirvožemio derlumo, tampa priklausomas nuo technologijų, importo bei tų, kurie turi maisto. 

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA