Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Viceministras P. Astrauskas: augant vartotojų skaičiui, daugėja ir ekologiškai ūkininkaujančiųjų

Autorius: Agroeta
Lietuva turi tikslą iki 2030 m. padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus.
Lietuva turi tikslą iki 2030 m. padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuva turi tikslą iki 2030 m. padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotus. Kaip to siekiama, koks tolesnis Lietuvos ekologinių ūkių rėmimo scenarijus ir perspektyvos, Kaune vykstančioje tarptautinėje  konferencijoje „EKOlink 2022. Ekologinė gamyba. Pakeliui į 2030“, pristatė žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.

„Pagal ekologinius žemės plotus dabar esame šalia Europos Sąjungos vidurkio – ekologiškai ūkininkaujama 9 proc. žemės ūkio naudmenų. Tikslas – šį plotą padvigubinti, o tam pasiekti būtinas ir tinkamas finansavimas, ir ekologiškų produktų vartojimo augimas. Žemės ūkio ministerija turi aiškų matymą, kaip tai įgyvendinti, ir jis jau duoda rezultatus. 2021 m., po penkerių metų pertraukos, vėl augo ekologiškai ūkininkaujančiųjų skaičius“, - teigia žemės ūkio viceministras P. Astrauskas.

2021 m. plotai Lietuvoje didėjo ir buvo pasiekta 9 proc. riba nuo visos dirbamos žemės. Pernai sertifikuota 13,4 proc. daugiau ekologinės gamybos ūkių, palyginti su prieš tai buvusiais metais: 2498 veiklos vykdytojai, užsiimantys ekologine augalininkyste ir augalininkyste / gyvulininkyste; 351 užsiimantis ekologinės gamybos produktų tvarkymo veikla; 30 – ekologine bitininkyste; 18 – laukinių augalų rinkimo veikla.

Finansavimas ir vartojimo augimas – stiprios paskatos plėtrai

Tokio ekologiškai dirbamos žemės plotų ir veiklos vykdytojų skaičiaus augimo priežastis – vėl pradėtas skirti finansavimas naujai įsitraukiantiems į ekologinį ūkininkavimą.

Pernai šiai priemonei buvo skirta 51,2 mln. eurų paramos, patvirtinus paraiškas ekologiniams ūkiams išmokėta 43,9 mln. eurų. Šiemet paramos suma padidinta iki 68,2 mln. eurų.

Pasak viceministro P. Astrausko, nors ekologinio ūkininkavimo plėtra tiesiogiai susijusi su finansine parama sektoriui, proveržiui šioje rinkoje reikalingas ir vartojimo augimas.

„Vartojimo augimas taip pat skatintų gamintojus rinktis ekologinį gamybos būdą. Taip būtų kuriamas harmoningas balansas rinkoje tarp paklausos ir pasiūlos“, - sako viceministras. 

Europoje ekologiškų produktų rinka sparčiai auga. 2020 m. ji padidėjo 15 proc. ir tai buvo didžiausias augimo tempas per pastarąjį dešimtmetį. Lietuva bendrame Baltijos šalių kontekste išsiskiria pagamintos ekologiškos produkcijos kiekiu, nors ekologiškai dirbamos žemės plotai mūsų šalyje yra mažesni (Lietuvoje – 9 proc., Latvijoje – 14 proc., Estijoje – 20 proc.).

Didžiausią Lietuvoje ekologiškai gaminamos ir eksportuojamos produkcijos dalį sudaro varpinių javų produkcija, Latvija pirmauja pieno ir medaus gamyboje, o Estija – mėsos.

Facebook komentarai

bas

a