Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ūkininkai ir mokslininkai suranda bendrą kalbą

Autorius: Steponas GEDVILA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014 - 2020 metų programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ vis dar tęsiasi.

Bendradarbiavimo nauda

„EIP – tai Europos inovacijų partnerystė, arba paprastai, tai trys subjektai: mokslo institucija, konsultavimo institucija ir žemės ūkio veiklą vykdantys subjektai (ūkininkai, kooperatyvai, ŽŪB, UAB ir kt.), veikiantys jungtinės sutarties pagrindu ir teikiantys projekto idėją. Projekto idėja privalo būti inovatyvi ir parodomųjų bandymu metu parodyti, kaip jos pritaikymas žemės ūkyje gali padėti ūkiams pasiekti didesnę ekonominę ir agroaplinkosauginę naudą”,- sako LR Žemės ūkio rūmų projektų valdymo poskyrio vedėja Laima Buitkienė.

Paramos gali kreiptis: Europos inovacijų partnerystės veiklos grupės, kurios projekto galimybių studija yra patvirtinta Žemės ūkio ministerijos, narys, jungtinės veiklos sutartimi dėl Europos inovacijų partnerystės veiklos grupės sudarymo paskirtas pareiškėju.

„Paramos gavėjai yra visi trys ar daugiau partnerių (turi būti ne mažiau kaip trys partneriai: mokslas + konsultavimas + žemės ūkio subjektas), iš kurių vienas yra pareiškėjas“, – paprasčiau paaiškina pašnekovė.

Paraiškos pagal veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ vertinamos dviem etapais. Pirmiausia vertinama projekto galimybių studija, kurioje pristatoma planuojama inovacija, jos nauda, tai yra, ar nurodyta ūkininkavimo problematika aktuali, ar veiksmai prisidės prie KPP programos ir EIP tikslų pasiekimo. Vertinamas problemos sprendimo naujumas, EIP veiklos grupės sudėtis (papildomi balai teikiami EIP veiklos grupėms, kuriose dalyvauja daugiau ūkininkų), galimybių studijos parengimo kokybė.

„Šis projektas išties turi pereiti du etapus. Pirmas projekto parengimo etapas yra galimybių studija, kuri rengiama pagal Europos inovacijų partnerystės veiklos grupių steigimo, jų projektų galimybių studijų rengimo ir vertinimo taisykles. Ir tik kai patvirtinama galimybių studija, pagal parengtą galimybių studiją, rengiama paraiška KPP priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos srities „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ įgyvendinimo taisykles. Ir tik patvirtinus paraišką, įgyvendinamas projektas”, – sako L. Buitkienė.

 Kokie tyrimai, temos gali būti pasirenkamos? „Tvaraus dirvožemio naudojimo, augalų produktyvumo didinimo ir produkcijos nuostolių mažinimo, gyvūnų veislinės vertės ir produktyvumo didinimo ir žinių kaupimo ir perdavimo sistemos plėtros temos. ŽŪR  šiuo metu įgyvendina 2 projektus. Pateiktos 3 galimybių studijos”, – sako pašnekovė.

Šiuo metu įgyvendinami du projektai

L. Buitkienė sako, kad šiuo metu vykdomi net du EIP projektai. „Gyvulio prekinės vertės didinimas, taikant naujus pardavimo būdus", kurio metu bus parengta mėsinių galvijų mobilaus aukciono metodika ir suorganizuoti 2 mobilūs aukcionai. Aukcionų organizavimas leistų sudaryti vienu metu konkurenciją tarp pirkėjų. Jei galvijų pardavimo kaina padidėtų bent 5 proc., augintojų pajamos turėtų išaugti per metus maždaug 10 mln. Eur. Tikimasi, kad gyvulių augintojai bus suinteresuoti galvijus parduoti būtent aukcionuose, tikintis geresnės pardavimo kainos. Tai skatintų didesnę gyvulių supirkimo skerdimui konkurenciją ir sėkmingą projekto techninį įgyvendinimą ten, kur pardavimo pasirinkimo beveik nebuvo. Taip pat būtų galimybė mobiliųjų aukcionų dėka mažinti grynųjų pinigų naudojimą, bei pagreitinti atsiskaitymą tarp pirkėjo ir augintojo“, – sako specialistė.

Kitu projektu („Mėsinės produkcijos vertės didinimas“) norima parengti nuotolinio skerdenų vertinimo sistemą. Šią sistemą ne tik išbandyti, bet ir nuotoliniu būdu pademonstruoti, kaip ji veikia. Įdomu tai, kad nuotolinio skerdenų vertinimo sistema turėtų būti diegiama trijose didžiausią rinkos dalį užimančiose mėsos perdirbimo įmonių skerdyklose. Taip esą ateityje bus užtikrintas skerdenų vertinimo skaidrumas ir patikimumas ūkininkų akyse.

Tie ūkiai, kurie anksčiau parduodavo gyvulį pagal gyvą svorį, turės galimybę įvertinti naujos vertinimo sistemos privalumą. Net 5 proc. padidėjusi supirkimo kaina per metus šalies gyvulių augintojams pajamas padidintų apie 10 mln. Eur.

Paramos intensyvumas skiriasi

EIP veiklos grupės projekto galimybių studijos rengiamos pagal vieną iš temų, kaip antai, tvaraus dirvožemio naudojimo, augalų produktyvumo didinimo ir produkcijos nuostolių mažinimo, augalų sveikatos, kenksmingų organizmų ir piktžolių kontrolės, ūkininkavimo sistemų pritaikymo klimato kaitai mažinti, gyvūnų gerovės, sveikatingumo, aplinkosaugos standartų užtikrinimo gyvulininkystės ūkiuose ir kt. Vienam projektui skiriama iki 200 tūkst. eurų paramos.

Paramos intensyvumas gali skirtis, atsižvelgiant į išlaidų pobūdį, ir svyruoja nuo 50 iki 100 proc.

100 proc. yra remiamos EIP veiklos grupės bendradarbiavimo išlaidos, taip pat didžioji dalis projekto įgyvendinimo išlaidų. Tuo tarpu investicijos į žemės ūkio techniką, įrangą, taip pat kompiuterinę įrangą remiamos pagal tokį išlaidų rėmimo intensyvumą, kuris taikomas kitose priemonėse, tačiau paramos intensyvumas dar padidinamas 20 proc. dėl to, kad investicijos įgyvendinamos remiantis EIP.

Taip siekiama skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse; visuose regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miškų valdymą; skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje; skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose.

 Tikslinės sritys: skatinti inovacijas, bendradarbiavimą ir žinių bazės vystymą kaimo vietovėse; stiprinti žemės ūkio, maisto produktų gamybos ir miškininkystės sektorių ryšius su mokslinius tyrimus atliekančiomis bei inovacijas kuriančiomis institucijomis; ūkių ekonominės veiklos rezultatų gerinimas ir palankesnių sąlygų ūkių restruktūrizavimui ir modernizavimui sudarymas; biologinės įvairovės atkūrimas, išsaugojimas ir didinimas.

a

Facebook komentarai

T

VIDEO GALERIJA