Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Svarstoma apie dalies mokesčių lengvatų atsisakymą, ypač akcentuojant lengvatas žemės ūkiui

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė.
Astrida Miceikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Neabejoju, kad Lietuvoje žemės ūkis yra ir ateityje išliks strateginis verslo sektorius, nes šio srities reikšmė didėja visame pasaulyje. Tačiau pastaraisiais metais mokesčių politika palietė ir šį sektorių. Mokesčių politika prisideda prie to, kad konkurencinės sąlygos būtų tolygesnės ir vienodesnės. Pajamos ūkininkams apmokestinamos visose Europos Sąjungos šalyse, tačiau kiekvienoje skirtingai. Vienose šalyse yra atskiros žemės ūkiui skirtos apmokestinimo taisyklės, o kitose valstybėse - nėra išskirtinių taisyklių. Tačiau mokesčių lengvatos ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms taikomos visose šalyse.

Pastaruoju metu itin dažnai ekonomistų ir politikų aptariamas klausimas Lietuvoje – ūkininkų apmokestinimas. Nuomonės šiuo klausimu yra prieštaringos ir nepagrįstos tyrimais bei statistine informacija. Naujų mokslinių tyrimų šia tema taip pat pasigendama, o senesniais remtis nekorektiška, nes mokesčių sistemos daugelyje šalių periodiškai tobulinamos ir keičiamos.

Lietuvoje šiuo metu peržiūrimos mokesčių lengvatos, svarstoma apie dalies jų atsisakymą, ypač akcentuojant lengvatas žemės ūkiui. Be to, Lietuvos ūkininkams tenka konkuruoti tarpusavyje ir ES rinkoje, tad parenkant mokesčių politikos pakeitimus svarbu vertinti ūkininkams tenkančią mokesčių naštą ne tik Lietuvoje kitose ES šalyse.

Be abejo, dėl klimato kaitos pokyčių suvaldymo, vykstančių skaitmenizavimo procesų Europos Sąjunga ir atskiros šalys turės imtis atitinkamų finansinių sprendimų. Vieni šių sprendimų yra mokesčių sistemų pertvarka, kurios kryptys, ko gero, bus dvi.

Viena jų, mokesčių sistemos „žalinimas“, t. y. taršių verslų ir technologijų didesnis apmokestinimas, naujų  aplinkosauginių mokesčių atsiradimas. Kita kryptis, dėl skaitmenizavimo procesų poveikio darbo vietų robotizavimui, skaitmeninių technologijų apmokestinimo poreikio – skaitmeninių mokesčių atsiradimas.

Tam turime ruoštis, nes pokyčių bus ir žemės ūkio versle, ir kituose versluose. ES šalių anglies dioksido mokestis, ES pasienio anglies dioksido mokestis, trąšų ir pesticidų mokesčiai, robotų mokesčiai, skaitmeninis mokestis, papildomas pelno mokestis visoms, skaitmeninių technologijų įmonėms, pajamų, gautų iš skaitmeninės veiklos ES, mokestis ir verslo ES vykdomų skaitmeninių operacijų mokestis ir t.t. Tai netolima ateitis. Tačiau labai svarbu, kad visi mūsų ekonomikos sektoriai mokėtų teisingą mokesčių dalį ir prisidėtų prie mūsų visuomenės veikimo ir išliktų konkurencingi bei gyvybingi.

ES šalių finansų ministrai priėmė išsamias išvadas dėl pagrindinių mokesčių politikos klausimų, kuriuos reikės spręsti ateinančiais metais. Šios darbo kryptys yra tokios:

• įveikti ekonomikos skaitmeninimo ir žalinimo iššūkius;

• stiprinti valstybių narių mokesčių institucijų bendradarbiavimą;

• skatinti gerą mokesčių srities valdymą ES ir visame pasaulyje.

Taigi ir Lietuvoje neturime bėgti Europos šalių priešakyje ir įvesti naujus mokesčius ar naikinti lengvatas neturėdami aiškaus matymo kokios tokių pokyčių pasekmės. Labai tikiu, kad politikai ir atitinkamų ministerijų tarnautojai teiks LR Seimui svarstyti argumentuotus ir pagrįstus mokesčių sistemos pakeitimus, tam kad žemės ūkio verslas išliktų konkurencingas ir susidorotų su iškylančiais iššūkiais.

Facebook komentarai