Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Smulkieji ūkiai investuoja vis drąsiau

Autorius: Steponas GEDVILA
Brolių dvynių Igno ir Viliaus Jackevičių bitės laikomos ekologiškoje aplinkoje, šalia plyti pievos ir miškai.
Brolių dvynių Igno ir Viliaus Jackevičių bitės laikomos ekologiškoje aplinkoje, šalia plyti pievos ir miškai.
Printer Friendly, PDF & Email

„Tiesą sakant, iš pradžių tai buvo tikras hobis, bet pažinus bites jų gyvenimas taip įtraukė, kad dabar auginame jau virš 200 bičių šeimų. Mums svarbu ne tik medus, bičių produktai ir jų kokybė, bet ir galimybė padėti žmonėms nugalėti baimes, geriau pažinti bites ir gal net jas pamilti“, pasakoja Ignas Jackevičius, Kupiškio rajone Lukonyse įsikūrusio bityno „Brolių medus“ savininkas.

Broliai dvyniai Ignas ir Vilius Jackevičiai save vadina pirmos kartos bitininkais. Bitės čia laikomos ekologiškoje aplinkoje, šalia plyti pievos ir miškai. Bityno medus sertifikuotas pagal išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto pripažinimo taisyklių programą. Bitininkauti broliai pradėjo nuo 17 metų: „Restauravom seną senelio avilį ir pirmąjį spiečių pasigavom tiesiog nuo šakos“.

Baigę vidurinę mokyklą mokėsi automobilių inžinerijos, šiek tiek dirbo autoservise, tačiau po stažuotės bitininkystės ūkyje Vokietijoje, susipažinus su modernia bitininkystės įranga ir profesionalų patirtimi, ši veikla taip „įtraukė“, kad bitininkystė tapo jų gyvenimo būdu. Broliai ne tik parduoda medų, bet ir užsiima edukacijomis, švietimu.

a
Brolių dvynių Igno ir Viliaus Jackevičių bitės laikomos ekologiškoje aplinkoje, šalia plyti pievos ir miškai.

Plėsdami bitininkystės verslą, jaunieji bitininkai ieško galimybių, kaip modernizuoti medaus perdirbimą, pagreitinti ir palengvinti sunkiausius, bitininkui daugiausia laiko užimančius darbus. Būtent dėl šių priežasčių jie kreipėsi paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“. Gavę šią paramą jie įsigijo kompaktiškas, našias medaus korių atakiavimo stakles, kuriomis nuo korio nuimamas plonas vaško sluoksnis, taip pat medaus koštuvą, medaus fasavimo aparatą ir kt.

„Įsigijus našesnę įrangą nebuvo sunku pasiekti projekte išsikeltus rodiklius. Mes siekėme padidinti bičių šeimų skaičių, tai lengvai ir padarėme. Ši parama padeda ūkiams augti, plėstis ir įsigyti našią, konkurencingą įrangą, kuri padeda darbą atlikti greičiau ir kokybiškiau,“ apibendrina I. Jackevičius.

Pasak Anykščių rajone ūkininkaujančio Rolando Lančicko, smulkiesiems ūkiams tikrai verta pasinaudoti šia parama, nes ūkininkas remiamas 100 proc.: „Tai stipriai paskatina ir motyvuoja toliau plėstis ir didinti ūkio našumą“.

Tokia parama itin svarbi tiems, kas neseniai pradėjo ūkininkauti ir neturi nuosavų lėšų. Pradėti vien tik iš savo santaupų būtų nelengva, o šiuo atveju nereikia įsipareigoti bankui ar kitom kreditinėms įmonėms.

„Pasinaudojęs parama gali nusipirkti technikos, kuri palengvins ūkio veiklą. Aš įsirengiau uogų atvėsinimo kamerą, įsigijau papildomą šaldiklį, kad galėčiau net žiemą parduoti šaldytas uogas. Parama palengvina darbą ir sutaupo laiką. Tai didelis pliusas.“  

Lančickų „Vitaminų ūkio“ uogynai užima apie 1,2 ha, čia auginamos šilauogės, gervuogės, avietės, trešnės, slyvos, vyšnios ir kitos uogos. R. Lančicko nuomone, turint žemės nesunku pasiekti projekto įsipareigojimą padidinti ūkio ekonominį dydį: „Neįmanomų dalykų nereikia susiplanuoti. Planuoti reikia tiek, kiek gali įgyvendinti“.

Dar galima teikti paraiškas

Iki birželio 30 d. dar galima kreiptis paramos pagal KPP veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Rutkauskaitės, tai yra speciali veiklos sritis, skirta būtent tik smulkių ūkių, kurių valdos ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 000 iki 7 999 Eur (o pieninės galvijininkystės ūkių laikančių 3-9 karves), rėmimui.

2020 m. pirmą pusmetį vyko bendras paraiškų pagal veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ priėmimas, o antrą pusmetį buvo organizuotas atskiras paraiškų rinkimas tik pieninės galvijininkystės ūkiams. Šiais metais tiek pieninės galvijininkystės paraiškų, tiek kitų sektorių paraiškų priėmimas vykdomas vienu metu.

ŽŪM atkreipia dėmesį, kad pildant paraiškas jose būtina nurodyti, ar paramos kreipiamasi dėl pieninės galvijininkystės, ar ne. Parama skiriama žemės ūkio veikla užsiimantiems fiziniams asmenims, kurie iki paramos paraiškos pateikimo dienos yra įregistravę savo vardu valdą ir ūkininko ūkį bei kurie bent paskutiniais metais prieš paramos paraiškos pateikimo metus deklaruoja pasėlius ir (arba) registruoja ūkinius gyvūnus. Pareiškėjas turi atitikti mažos ar labai mažos įmonės reikalavimus.  

Pasak D. Rutkauskaitės, parama mokama išmokos forma (iki 15 000 Eur vienam paramos gavėjui), kai nereikia pateikti komercinių pasiūlymų, tačiau išlaidos turi būti būtinos verslo planui įgyvendinti bei numatytai veiklai vykdyti, tiesiogiai susijusios su remiama veikla.

Paramos intensyvumas 100 proc. Išmoka mokama dviem dalimis: 80 proc. dalis mokama po to, kai priimamas sprendimas skirti paramą, ir 20 proc. – tuo atveju, jeigu verslo planas įgyvendinamas tinkamai. Parama teikiama žemės ūkio produktų gamybai bei pagamintų (išaugintų) valdoje žemės ūkio produktų perdirbimui ir tiekimui rinkai.

„Gaudamas paramą, pareiškėjas įsipareigoja ir padidinti ūkio ekonominį dydį 20 proc., tai reiškia, prisideda prie didesnės žemės ūkio produkcijos gamybos šalyje“, – akcentuoja D. Rutkauskaitė.

Jos teigimu, parama smulkiesiems ūkiams itin populiari: „Pradinė šios veiklos sričiai 2014–2020 metams skirta lėšų suma buvo 12 mln. Eur. Dėl šios paramos populiarumo ir aktualumo lėšos buvo didinamos net kelis kartus ir dabar sudaro  89 mln. Eur (2014–2022 m.). 2020 m. papildomai buvo skirta 10 mln. Eur nacionalinių lėšų“.

a

Facebook komentarai