Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Šešėlinė ekonomika Lietuvoje: kaip atrodome tarp kitų šalių?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Astrida Miceikienė
Astrida Miceikienė
Printer Friendly, PDF & Email

Šešėlinė ekonomika, ko gero, šiuo metu viena opiausių problemų Lietuvoje. COVID-19 pandemija pakoregavo valdžios finansinius planus, Lietuvos skola sparčiai auga, o šešėlinė ekonomika, kaip teigia ekspertai, nemažėja.

“Eurostat” duomenų bazėje pateikta informacija rodo, kad 2019 m. mokesčių ir BVP santykis Lietuvoje pernai buvo 30,5 proc., o ES vidurkis siekė 40,3 proc. Šį rodiklį daugiausia lemia mokesčių struktūra ir šešėlinės ekonomikos lygis šalyje. Šios dvi priežastys tampriai tarpusavyje susiję. Mokesčių ir BVP santykis mažesnis nei Lietuvoje buvo tik trijose Europos Sąjungos šalyse – Airijoje (23 proc.), Rumunijoje (27,1 proc.) ir Bulgarijoje (29,9 proc.).

Aukščiausias mokesčių ir BVP rodiklis 2019 m. buvo Prancūzijoje (48,4 proc.), Belgijoje (47,2 proc.) ir Danijoje (45,9 proc.). Pagal santykinį pajamų ir turto apmokestinimą Lietuva užima trečią vietą nuo pabaigos. Šių mokesčių ir BVP santykis pernai buvo 5,7 proc., o ES vidurkis siekė 13,2 proc.

Europos Komisijos duomenimis, vien PVM kasmet Lietuvoje nesurenkama per 1 mlrd. eurų, o tai yra 25 proc. atotrūkis.

Labai daug nesurenkama ir akcizų, nes apie 18 proc. akcizais apmokestinamų prekių parduodam šešėlyje.  Lietuva išlieka viena daugiausiai nelegalių tabako gaminių vartojanti ES valstybė.

Statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvos šešėlinė ekonomika trečdaliu didesnė už Europos Sąjungos vidurkį.

Europos Komisijos ataskaitoje apie šalių pažangą  teigiama, kad apskritai viešojo administravimo padėtis Lietuvoje gera, bet pažanga kovojant su šešėline ekonomika ir korupcija daroma lėtai. Viešasis administravimas iš esmės yra efektyvus ir stabilus, tačiau savivaldybių turimi politikos formavimo pajėgumai yra riboti, nors joms ir tenka didelė atsakomybė. Šešėlinė ekonomika yra didelė ir ir auganti – tai neigiamai veikia įmones bei viešuosius finansus.

Šioje ataskaitoje taip pat teigiama, kad Lietuva sugriežtino kovą su korupcija, bet daugelis planuojamų kovos su korupcija priemonių atidėtos ir kai kurie esminiai teisės aktai vis dar nepriimti. Viešųjų pirkimų srityje pernelyg dažnai pasitaiko konkursų, per kuriuos pateikiamas vienintelis pasiūlymas. Korupcija sveikatos priežiūros sektoriuje taip pat tebėra problema, nors valdžios institucijos ėmėsi taisomųjų priemonių.

Tad klausimas, ar pakankamai valdžia deda pastangų sumažinti šešėlinės ekonomikos mąstą, itin aktualus yra ir šiuo metu, kai valdžios skola didėja, o biudžeto deficitas taip pat. Bet šia tema valdžia tyli. Ši tema jai nepatogi. O tai reiškia, kad ir toliau mokantys mokesčius išlaiko jų nemokančiuosius ir veikiančiuosius šešėlyje. Iš esmės turime keisti požiūrį: ekonomikos šešėlis – ne priešas, o galimybė padidinti valdžios pajamas. Tad siūlykime naujai valdžiai pasinaudoti šia galimybe. Šešėlinė ekonomika turi būti ne sunaikinta, kaip dažnai sakoma, o ištraukta į šviesą.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA