Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Sena ferma paramos dėka tapo neatpažįstama

Autorius: Steponas GEDVILA
Buivydų ūkis.
Buivydų ūkis.
Printer Friendly, PDF & Email

Teikti paraiškas gauti finansavimą investicijoms į žemės ūkio valdas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ dar galima iki šių metų gruodžio 30 d. Šiam paraiškų teikimo laikotarpiui skiriama beveik 21 mln. eurų paramos lėšų.

Aubrakams – moderni ferma su mociono aikštelėmis

Daiva ir Vidmantas Buivydai Klaipėdos rajone, Medsėdžių kaime, ūkį įkūrė 1992 m., o 2007 m. ūkis tapo ekologinis. Tuomet ir pradėta plėtoti mėsinę galvijininkystę. „Su vyru važinėjome po Švediją ir matėme, kad ten populiari aubrakų veislė. Jų mėsa labai kokybiška, o gyvulių eksterjeras itin dailus. Aubrakai man pasirodė  patys gražiausi”, – šiandien tikina Daiva Buivydienė.

Paaiškina, kad pradėję ūkininkauti ekologiškai, rinkosi auginti tokius galvijus, kurie augtų ekstensyviai. „Tam itin tinkami aubrakai. Nelabai reiklūs pašarams, nereikia papildomai duoti papildų, premiksų, miltų. Mums reikėjo būtent tokios veislės, kurią galėtume auginti ekologiškai”, – aiškina pašnekovė.

Ūkis orientuotas į veislininkystę – augina ir parduoda veislines telyčaites ir buliukus. „Jie visi su kilmės dokumentais”, – patvirtina šeimininkė.

Dalis gyvulių skerdžiami mėsai – buliukai iki dviejų metų. „Mes rinkomės šią veislę žinodami, ko mums reikia. Žiūrėjome, kad būtų didelė skerdenos išeiga. Mums reikėjo, kad būtų mėsos”, – paaiškina ji. Skerdena išpjaustoma savame ceche ir parduodama pagal užsakymus. „Šią savaitę gavome ekologinio perdirbimo sertifikatą”, – sako ji. Pirkėjų netrūksta.

Dabar jų ūkyje auga 350 aubrakų. „Žemės turime 470 hektarų. Čia kartu sudėjus – visos mūsų šeimos, tai yra kelių ūkių”, – paaiškina Daiva.

Anot jos, jų ūkis nėra iš tų inovatyviausiųjų, bet jiems to ir nereikia. „Galima įdiegti robotus, bet mūsų ūkyje šėrimas ir taip mechanizuotas: pašarai pastumdomi traktoriuku, yra pašarų dalintuvai. „Nerentabilu mums diegti robotus galvijų šėrimui”, – paaiškina ji.

„Pasinaudodami parama, atstatėme fermą, pagalbinį pastatą pastatėme: šienui susidėti ir grūdus ten laikome. Kadangi esame mėsinių galvijų augintojai, labai reikėjo seną fermą atstatyti. Dabar tai moderni šalto tipo mėsinių gyvulių laikymui tinkama ferma. Moderniai sutvarkyta su šalia esančiomis mociono aikštelėmis – išbetonuotomis. Galvijai suskirstyti amžiaus grupėmis, kiekviena grupė turi savo išėjimą iš tvarto ir kada nori, tai ir daro: kada nori būna lauke, kai nori tvarte, kitos net ir miega lauke. Pusę metų galvijai ganosi ganyklose, kitą pusę metų turi tvartinį laikotarpį, todėl buvo labai svarbu fermą pritaikyti patogią gyvuliams ir pačiam ūkininkui dirbti. Norėjome, kad būtų patogu nuolat valyti, nes mes tvartus valome du kartus per savaitę. Žinoma, viskas pritaikyta, kad būtų patogu ir šerti”, – pasakoja Daiva Buivydienė.

Prisipažįsta, jei ne parama, tiek nebūtų padarę

Dar Buivydai augina ekologiškas maistines avižas ir speltą, kvietrugius bei kukurūzus. Palankiomis sąlygomis parduoda malūnui Dobelėje (Latvijoje). „Daugybę tonų grūdų parduodame”, – sako pašnekovė. Šiemet geras derlius buvęs. 

Ūkyje laukiami ir lankytojai. „Užsienio turistai atvažiuodavo. Šią vasarą darželinukai vis lankėsi. Ėjome į ganyklas, žiūrėti karvių, veršelių, šnekinti jų, paskui ėjome į šilauogyną, ten ,, puotavome“. O paskui dar piknikas vyko mūsų sodyboje. Pusę dienos mažyliai praleido kaime”, – pasakoja ūkio šeimininkė.

Jų ūkyje vyksta ir atvirų durų dienos. „Miestiečiai gali su šeimomis atvažiuoti pas mus, – sako ji. – Esame dalyvavę ne viename projekte, paramą gavę ne kartą. Manau, kad tai tikrai naudinga ir verta, nes savo lėšomis tiek tikrai nebūtume pasidarę, o ir viskas būtų užtrukę žymiai ilgiau“.

Anot moters, paramos dėka pagreitėja procesas, greičiau gali įgyvendinti idėjas. „Aišku, darbo yra, turi gerai nusimanyti dokumentacijos tvarkyme, įstatymuose ”, – sako D. Buivydienė.

Ji neabejoja, kad dabartinis ūkininkas turi būti ir išsilavinęs, ir supratingas. „Jeigu nori mūsų ūkyje dirbti, turi įgyti žemės ūkio universiteto diplomą. Taip esame pasakę savo sūnums. Dabar pas mus taip ir yra: net penki specialistai su žemės ūkio išsilavinimu“, – sako ūkininkė.

Pasak jos, ūkininkas turi būti profesionalus, gerai paruoštas vadybininkas, vadovas ir darbuotojas tuo pačiu. „Kaip senovėje sakydavo: turi būti visų galų meistras”, –šypsodamasi sako pašnekovė. Ūkyje darbuojasi visa šeima. Samdomas darbuotojas tik vienas.

„Išėjusi atostogų iš savo darbo, ūkyje ganyklų stulpelius baltai dažau, nes man tai patinka ir gražu. Atvykusieji sako, kad visos mūsų ganyklos kaip golfo aikštynai, matosi ir balti stulpeliai – iš tolo šviečia. Grįžtant iš darbo ir akiai malonu. Kai įvažiuoju į savo ūkio teritoriją – stulpeliai balti, pakelės nušienautos, ganyklos gražiai nuganytos, pastatai tvarkingi”, – šypsosi pasakodama Daiva.

Kam teikiamos paraiškos?

Paraiškos teikiamos – naujų pastatų statybai, rekonstravimui, kapitaliniam remontui

Paramą pagal veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ gali gauti fiziniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir nustatyta tvarka savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą. Taip pat juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir nustatyta tvarka savo vardu įregistravę valdą.

Šiuo paraiškų teikimo laikotarpiu numatoma finansuoti investicijas į naujų gamybinių pastatų ir statinių statybą, esamų rekonstravimą ar kapitalinį remontą. Taip pat paramos lėšomis finansuojamas naujos įrangos, būtinos gamybinių pastatų eksploatavimui užtikrinti, įsigijimas, naujų technologinių įrengimų įsigijimas, infrastruktūros valdoje sutvarkymas, bendrosios išlaidos. Žemės ūkio technikos ir žemės ūkio įrangos įsigijimas nebus finansuojamas. Maksimali paramos suma projektui – iki 600 000 Eur.

Kokia veikla remiama?

Pagal šią priemonę remiama veikla, susijusi su žemės ūkio produktų gamyba, prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) apdorojimu (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimu ir tiekimu rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimu ir realizavimu, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų maisto ir ne maisto produktų realizavimu.

Paramos intensyvumas atskiriems žemės ūkio sektoriams yra skirtingas. Pavyzdžiui, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriuose finansuojama 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų vertės, o augalininkystės – 40 proc.

Paramos intensyvumas prioritetiniuose sektoriuose padidinamas 20 proc. punktų pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, įgyvendinantiems kolektyvines investicijas. Gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės, uogininkystės ir augalininkystės sektoriuose paramos intensyvumą 20 proc. punktų numatyta padidinti ir jauniesiems ūkininkams (fiziniai asmenys, kurie paramos paraiškos pateikimo dieną yra ne vyresni kaip 40 metų amžiaus (pareiškėjui dar nėra suėję 41 metai), pateikusiems paramos paraiškas penkerių metų laikotarpiu nuo įsisteigimo dienos.

a

Facebook komentarai

T

VIDEO GALERIJA