Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Šakų smulkintuvas: kokį rinktis ir kaip išspręsti problemas, jei sutrinka jo darbas

Autorius: Piotr ŠIČIOV
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Kaip išsirinkti šakų smulkintuvą, šakų kapoklė, elektrinis ir benzininis šakų smulkintuvas, problemų sprendimas, naudojimo patarimai.

Šakų smulkintuvas – sodo agregatas, naudojamas nugenėtų šakų ir nušienautų augalų utilizavimui, smulkinimui ir perdirbimui į mulčią ar biokurą. Šakų ir augalų liekanos dedamos į smulkintuvo piltuvą, įtraukiamos gilyn ir supjaustomos arba traiškomos. Gauta susmulkinta medžiaga nukreipiama į agregato konteinerį, iš kurio imama tolesniam naudojimui ūkyje.

Kaip išsirinkti šakų smulkintuvą

Šakų smulkintuvų tipai:

• Elektriniai;

• Benzininiai;

• Šakų smulkintuvai su freza;

• Šakų smulkintuvai su peiliais.

Elektriniai šakų smulkintuvai veikia žymiai tyliau, yra lengvesni (apie 30 kg) ir kompaktiški. Bet jie priklausomi nuo elektros šaltinio (230 V). Norint smulkinti šakas toliau nuo namo, tenka vilkti maitinimo laido ilgintuvus arba tampyti iš paskos elektros generatorių. Elektrinės šakų kapoklės pjausto ne itin storas šakas (iki 4 cm skersmens), neskubant, ir mažesniais kiekiais, palyginus su benzininiais agregatais, dėl to dažniausiai priskiriamos buitinei klasei ir rekomenduojamos mažiems ūkiams arba sodyboms, kur darbai sode neturi pramoninio masto.

Benzininiai šakų smulkintuvai skleidžia didesnį triukšmą, yra didesni ir sveria daugiau už elektrinius. Užtat benzininiai nepriklauso nuo elektros, jais galima naudotis toli nuo sodybos. Benzininių šakų kapoklių produktyvumas gerokai didesnis – jos susidoroja su storesnėmis šakomis ir didesniais kiekiais per mažesnį laiką, palyginant su elektriniais. Dėl to benzininiai smulkintuvai tinka vidutiniams ir stambiems ūkiams.

Šakų smulkintuvai su freza. Smulkinimo ir traiškymo funkciją juose atlieka dantyto krumpliaračio formos freza. Profesionalų teigimu, smulkintuvai su freza yra našesni ir tylesni. Atstumai tarp frezos dantelių leidžia įtraukti ir sutraiškyti žymiai storesnes šakas. Susmulkinti šakų likučiai daugiau primena biomasės minkštimą ir gaunasi didesni negu po smulkintuvų su peiliais, bet gali būti panaudojami biokurui. Freza sukasi lėčiau už peilius, todėl nesukelia triukšmo ir vibracijų. Smulkintuvų su freza pranašumas tame, kad frezos nereikia galąsti, skirtingai nuo modelių su peiliais.

Šakų smulkintuvai su peiliais. Jų veikimo principas – greitai besisukanti plokštė su vienu ar keliais diskiniais peiliais. Kai iš viršaus vertikaliai įtraukiama šaka šie peiliai ją supjausto smulkiomis dalimis. Šakų likučiai gaunasi gerokai smulkesni (palyginti su freza), gali būti naudojami mulčiavimui ir kompostuojami. Bet šakų skersmuo neturi viršyti 4 cm – storesnių peiliai tiesiog neįveikia. Didelis sukimosi greitis sukelia triukšmą. Peilius reikia galąsti, o kartais ir keisti į naujus.

Šakų smulkintuvo problemos ir jų sprendimas

1. Šakų smulkintuvas su peiliais nepjausto labai minkštos šviežios augalinės medžiagos.

Taip, kai kuriems elektriniams smulkintuvams su peiliais tikrai sunkiau smulkinti ir pjauti labai lanksčias medžiagas, ypač šviežias žoles ir gėlių stiebus, jaunas plonas rykštes ir šakeles. Smulkintuvai jas „kramto“ ir suglamžo, bet nesusmulkina (tai dažna problema,  pasitaikanti „Bosch“ smulkintuvuose). Todėl rekomenduojama augalinę medžiagą prieš tai padžiovinti, kad ji būtų kieta ir sausa, o ne minkšta. Kuo puikiausiai buitiniai smulkintuvai perdirba tas sausas šakas, kurių skersmuo yra nuo 2-3 cm iki 4 cm, bet ne ploniau. Patyrę sodininkai pataria žoles ir gėlių stiebus maišyti su džiovintomis šakomis, dedant į smulkintuvo piltuvą. Su išlyga, jeigu tokio žolių ir šakų ryšulio skersmuo neviršija 3,5-4 cm.

2. Smulkintuvo freza „kramto“ šviežią šakų žievę, bet nesmulkina jos.

Modeliams su freza kartais sunku įveikti šviežiai nupjautų šakų žievę. Pačią šakų medieną, esančią po žieve, freza sutraiško, bet pati žievė lieka nesusmulkinta, tarsi „pakramtyta ir išspjauta“. Šios problemos galima išvengti, jeigu padžiovinti šakas ne mažiau negu 14 dienų, prieš dedant jas į smulkintuvą su freza. Išdžiovinta sausa žievė darosi kietesnė, o frezai žymiai lengviau tokią traiškyti ir smulkinti. Pastebėta, jog frezai netinka žali lapai ir stiebai – jie apsivynioja ir aplimpa ja, todėl freza užsikerta.

3. Smulkintuvo peiliai per greitai atšimpa.

Nereikia pernelyg stipriai spausti šakų, kurias dedate į smulkintuvo piltuvą. Paprastai taip daroma dėl skubėjimo. Bet būtent dėl šios priežasties peiliai greičiau praranda reikiamą darbinį aštrumą. Juk besisukantys peiliai kerta įdėtą šakų medieną labai dideliu greičiu. Laikui bėgant toks darbas gali atbukinti net patį kokybiškiausią plieną. Šakos turi įlysti palengva, „natūraliai“, be papildomo spaudimo. Taip jūs maksimaliai ilgai išlaikysite aštrius peilius. Pakenkti aštrumui gali ir pernelyg didelis dedamų šakų kiekis, viršijantis gamintojo rekomenduojamą kiekį. Jeigu peilių plienas nekokybiškas – jis gali atbukti ir nuo šviežių, sultingų augalų stiebų, žolės, lapijos, šakelių, rykščių, nes juose yra daug drėgmės.

a

 

Facebook komentarai