Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Ryšys tarp paramos žemės ūkiui priemonių pasirinkimo ir poveikio aplinkai – iššūkiai ir perspektyvos

Autorius: Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė ir Kristina GESEVIČIENĖ, VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantė
Astrida Miceikienė ir Kristina Gesevičienė.
Astrida Miceikienė ir Kristina Gesevičienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Klimato ir aplinkos problemos verčia žmoniją nerimauti dėl planetos ateities. Europos Komisija įvardija, kad aplinkos būklės blogėjimas, klimato kaita, demografinis lūžis, migracija, nelygybė ir spaudimas viešiesiems finansams – tai iššūkiai, reikalaujantys atsako nedelsiant.

Pereikvojami ir išeikvojami gamtos ištekliai senka visame pasaulyje, bei artėjama prie kritinių jų ribų. Šilumos efektą sukeliančių dujų kiekis atmosferoje ir toliau auga. Neigiamas ekonominis klimato kaitos poveikis sumažins gyvenimo kokybę visame pasaulyje ir pasmerks dalį žmonijos skurdui.

2019 m. Europos Komisija skelbia „Europos žaliąjį kursą“, kurio tikslas yra, kad Europa taptų pirmuoju žemynu, neutralizavusiu poveikį klimatui. To bus siekiama pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio, neutralaus poveikio klimatui, efektyvaus išteklių naudojimo ir didelės biologinės įvairovės ekonomikos, laikantis darnaus vystymosi tikslų. Su aplinka susiję mokesčiai, anglies dioksido kainodaros sistemos ir peržiūrėtos subsidijų struktūros turėtų atlikti svarbų vaidmenį skatinant pertvarką.

Lietuvoje labai dažnai ir aštriai diskutuojama, ar reikia skirti subsidijas aplinkosaugai ir ar jos yra naudingos. Subsidijos yra plačiai paplitę ir taikomos daugelyje pasaulio šalių, ir joms skiriama ženkli valstybės biudžeto lėšų dalis. Pasaulio banko duomenimis, 2017 m. subsidijoms skiriamos šalių lėšos sudarė 26,6 proc. visų biudžeto išlaidų (Lietuvos – 31,1 proc. biudžeto išlaidų). Subsidijuojant gamybą ir vartojimą intensyviai išteklius naudojančiuose sektoriuose, tokiuose kaip žemės ūkis, transportas, energetika, dažnai sukeliami ekonominiai, aplinkos ir socialiniai iškraipymai.

Europos Sąjunga siekia panaikinti vienas taršiausių iškastinio kuro subsidijas, kurioms 2014–2016 m. kasmet skirta maždaug 112 mlrd. Eur. Žemės ūkio gamyba ir žemės naudojimas sukelia maždaug ketvirtadalį pasaulio ŠESD išmetimo. ES biudžeto duomenimis, 2018 m. ūkininkams buvo skirta 58 mlrd. Eur paramos. Skiriamomis subsidijomis siekiama užtikrinti nuolatinę prieigą prie aukštos kokybės maisto, skatinti ūkininkus diegti aplinkai ir klimatui nekenkiančią praktiką, išlaikyti gyvybingas kaimo bendruomenes. Tačiau siekiant ir toliau eiti ekologinės pertvarkos ir ekonomikos modernizavimo link, reikalinga įvertinti ryšį tarp paramos žemės ūkiui politikos ir poveikio aplinkai pasirinkimo.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros agentūra (EBPO) pabrėžia, kad intensyvus ūkininkavimas kelia grėsmę biologinei įvairovei ir ekosistemoms, o šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas yra koncentruotas pagal gaminamą produkciją. Tačiau visuomenė nori vagyti kokybiškus maisto produktus. Todėl darosi vis sudėtingiau spręsti žemės ūkio vystymo ir aplinkosaugos klausimus. EBPO analizuojant atskiras žemės ūkio paramos priemonių rūšis aiškėja, kad rinkos kainų palaikymas ir mokėjimai, grindžiami sąnaudų naudojimu, yra vieni žalingiausių aplinkai, ir yra tvirtas ryšys tarp tokios paramos augimo ir ŠESD emisijų bei azoto taršos didėjimo. Atsietos paramos išmokos vertinamos kaip mažiausiai žalingos, aplinkosauginiai mokėjimai gali pagerinti aplinkosaugos rezultatus, tačiau ir šios priemonės gali turėti nenumatytą poveikį aplinkai.

Šveicarija, siekdama pašalinti rinkos iškraipymus ir atstatyti biologinę įvairovę, ėmėsi žemės ūkio subsidijų sistemos reformų bei nustatė tiesiogines išmokas už viešąsias ir ekologines paslaugas. Pasirinktos reformos priemonės rodo pažangą, siekiant ekologinių tikslų.

Laikantis Europos žaliojo kurso, pereinama prie tvaraus žemės ūkio subsidijavimo, įgyvendinant modernizuotą bendrą žemės ūkio politiką. Siekiant kuo labiau prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų, pasirenkamos paramos priemonės turi užtikrinti tvarų ir mitybos aspektus atitinkantį žemės ūkį, didinti biologinę įvairovę, atkurti ekosistemas. 

Naujai Lietuvos valdžiai keliama svarbi užduotis – kaip paskatinti žemės ūkio verslą tvariai vystytis ir tuo pačiu prisidėti prie aplinkosaugos problemų sprendimo. Reikia tikėtis, kad pasinaudojant naujausiais moksliniais tyrimais, gerąja kitų šalių praktika aplinkosauga ir tvaraus žemės ūkio verslo vystymo klausimai bus suderinti. 

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA