Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Renkamės atsakingai: augalų augimo reguliatoriai

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Augintojai žino, kad aukštos kokybės augalininkystės produkcijos gamyba be šiuolaikinių sprendimų praktiškai neįmanoma. Daugiausiai dėmesio skiriama naujoms aukšto produktyvumo veislėms ir sėklų bei sėjos kokybei. Žinoma, nestandartinėmis sąlygomis išryškėja žemės dirbimo sprendimai.

Neįvertinus augalinių liekanų gausos ir pasirinkus situacijos neatitinkančią žemės dirbimo technologiją, rapsai sudygo labai netolygiai. Galima sakyti, kad po lietaus dalis augalų sudygs ir bus gerai, tačiau jei vienas augalas turi 8 lapus, o kitas tik 2, tikėtis vienodo augalų produktyvumo – sudėtinga. Nemažiau svarbu pasirinkti ir laiku panaudoti efektyvius augalų mitybos ir dirvožemio biologinį aktyvumą didinančius preparatus.

Šiuolaikinis žemės ūkio mokslas siūlo daugybę efektyvių sprendimų. Vienas iš tokių – augalų augimo reguliavimas. Mokslininkai sukūrė augimo reguliatorius, remdamiesi natūraliais procesais ir daugelis augimo reguliatorių yra gamtoje vykstančių procesų analogai arba modifikuoti fitohormonai.

Augimo reguliatoriai leidžia augintojams kryptingai reguliuoti atskirus ontogenezės etapus, stiprinti arba slopinti augaluose vykstančius procesus tam tikrose augalų reakcijos ribose ir efektyviai realizuoti veislių genetinį potencialą. Augimo reguliatoriai leidžia augintojams kontroliuoti augalų vystymąsi, koordinuojant fotosintezę ir kai kurias augimo funkcijas, bei reguliuoti augalų derlingumą bei produkcijos kokybę.

Rugsėjo antroje pusėje augintojai pradeda reguliuoti žieminių rapsų augimo ir vystymosi procesus. Augalininkystėje priimta augimo reguliatorius naudoti derinyje su stimuliatoriais, tačiau augalininkystėje dažniausiai lemiamas vaidmuo tenka fiziologiškai aktyvioms medžiagoms, neturinčioms stimuliuojančių savybių – herbicidai, reterdantai, defoliantai, preparatai, prailginantys derliaus saugojimo laiką ir t.t.

Pvz., reterdantai – sintetiniai junginiai blokuoja giberelino sintezę, lėtina ląstelių dalijimąsi bei tįsimą, dėl to sustoja augalų augimas. Šiuo principu veikia daugelis augimo reguliatorių, naudojamų pasėlių apsaugojimui nuo išgulimo bei šaknų sistemos sustiprinimui, augalų atsparumo nepalankiems veiksniams padidinimui. Atskiros augimo reguliatorių grupės padeda pagerinti derliaus nuėmimo sąlygas, reguliuoja derliaus brandos laiką, turi įtakos augalų derlingumui.

Daug augimo reguliatorių arba, kaip šiuo metu sakoma, augimo inhibitorių, gali būti efektyviai naudojami praktikoje, didinant augalų atsparumą ligoms, kenkėjams bei  apsaugoti augalus nuo išgulimo. Kai kurie naudojami inhibitoriai sutrumpina augalų ašį, padidina stiebo apimtį, padidina augalų adaptacines galimybes nepalankiems veiksniams, ypač prieš žiemą. Atliekama daug eksperimentų su žieminiais rapsais apie augimo procesų modifikavimą ir generatyvinių organų formavimosi optimizavimą, naudojant natūralius augimo reguliatorius.

Vegetaciniai ir lauko bandymai rodo, kad atskiri natūralios kilmės inhibitoriai derinyje su sintetiniais esmingai stabdo augalo augimą, dėl to padidėja šaknies kaklelio skersmuo, tokie augalai sukaupia daugiau maisto medžiagų rudenį bei neišgula iki derliaus brandos dėl nepalankių veiksnių. Nustatyta, kad naudojant preparatų derinius 4 - 5 lapų tarpsniu gautas didžiausias efektas.

Naudojant augimą reguliuojančių preparatų derinius,stabdoma giberelinų sintezė, bet aktyvuojama kitų fitohormonų sintezė, sulėtėja augalų augimas į aukštį, bet inicijuojamas stiebo storėjimas, šaknų ir šoninių ūglių augimas.

Pastebėta, kad panaudojus augimo reguliatorių derinius rudenį, žieminių rapsų aukštis buvo 97 cm, o neapdorotoje lauko dalyje - 165 cm. Purškiant augimo reguliatorius pavasarį, augalų aukštis buvo 103 ir 165 cm atitinkamai. Apipurkšti augalai formavo daugiau šoninių šakų. Kai kuriuos preparatus išpurškus žydėjimo pradžioje augalai buvo žemesni 20 – 30 cm, bet šoninių šakų skaičius nepakito.

Derinant sintetinius ir biologinius augimo reguliatorius pastebima, kad padidėja rapsų atsparumas šalčiui bei sausrai, nes formuojasi geriau išsivysčiusios šaknys, o jose kaupiasi daugiau angliavandenių.

Ūkiuose dažniausiai naudojami „azolų“ grupės augimo reguliatoriai, dažnai vadinami fungicidai su augimo reguliavimo savybėmis. Apipurškus augalus sulėtėja perteklinis vegetatyvinės masės augimas rudenį, dėl to pagerėja žiemojimas, taip pat sumažinamas ligų plitimo pavojus, tačiau, siekiant patikimesnės apsaugos, rekomenduojama purškimą kartoti pavasarį.

Tinkamai parinkti augimo reguliatorių deriniai inicijuoja asimiliatų judėjimą iš lapų į reproduktyvinius organus, esančius stiebo viršūnėje. Tuo pat metu didėja bendroji sausųjų medžiagų masė bei kinta sausųjų medžiagų perskirstymas. Augintojai pastebi, kad tinkamai parinkus augimo reguliatorius, augalų lapai ilgiau išsilaiko ant augalo, tai natūralu, nes lapuose fiksuojamas padidėjęs chlorofilo kiekis.

Sulėtinus augalų senėjimą, geriau vystosi šaknys, tai labai svarbu rapsams prieš žiemą. Jei augalai turi gerai išvystytą šaknų sistemą, tai, savaime suprantama, turės įtakos augalų derliaus struktūros elementams.

Augimo reguliatorius rekomenduojama rinktis atsakingai, nes galimi atvejai, kai gaunamas labai menkas derliaus priedas arba gaunamas netgi neigiamas rezultatas. Taip pat atsakingai reikia įvertinti augalų išsivystymą, netinkamu laiku išpurkšti reguliatoriai gali taip pat turėti neigiamos įtakos, kaip ir perteklinis jų panaudojimas.  

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA