Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Ragina įteisinti gręžinius: nuo šiol tai padaryti bus dar paprasčiau

Autorius: Agroeta
Aplinkos ministerijos nuotrauka.
Aplinkos ministerijos nuotrauka.
Printer Friendly, PDF & Email

Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pasiūlymus, po konsultacijų su visuomene patikslino Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo tvarkos aprašą. Numatyta, kad tais atvejais, kai įteisinant Žemės gelmių registre neregistruotą gėlo požeminio vandens gavybos gręžinį nereikalingas leidimas naudoti gėlo požeminio vandens išteklius, nebus privaloma atlikti gręžinio vandens tyrimų. 

Duomenys apie gręžinio gylį, vandeningų sluoksnių charakteristikas ir vandeningų sluoksnių hidrogeochemines charakteristikas būtų teikiami tik tuo atveju, jei ta informacija žinoma.

„Mažinant gręžinių įteisinimo kainas ir siekiant suaktyvinti jų įteisinimo procesą nebereikės matuoti jų gylio, cheminės sudėties, geologinės sudėties individualiems ir mažesniems gręžiniams. Todėl manome, kad gręžinio įteisinimo paslauga neturėtų kainuoti daugiau nei 200-300 eurų“, – komentuoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Tikimasi, kad patvirtinti pakeitimai sumažins ne tik gręžinių įteisinimo paslaugų kainas, bet ir administracinę naštą Žemės gelmių registre neregistruotų gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių,  kuriems nereikalingas leidimas naudoti požeminio vandens išteklius, savininkams. Be to, supaprastinus gręžinių įteisinimo procesą tikimasi  jį suaktyvinti.

Atkreipia dėmesį, kad pareiga įteisinant gręžinį gauti savivaldybės sutikimą išlieka.

Primena, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus gyventojai, apsirūpinantys geriamuoju vandeniu individualiai, taip pat ir iš gręžinių, yra patys atsakingi už tai, kad jis būtų saugus. Aplinkos ministerija ir Lietuvos geologijos tarnyba ragina savininkus stebėti iš jų gręžinių išgaunamo požeminio vandens kokybę.

Nustatyta, kad didžiojoje Lietuvos dalyje požeminio vandens baseinų išteklių kokybė yra  gera, tačiau išskirti šie potencialios rizikos baseinai – viršutinio devono Stipinų, Joniškio, Suvalkijos ir Kėdainių-Dotnuvos. Juose esančiose vandenvietėse geriamojo vandens cheminė sudėtis (sulfatų ir chloridų koncentracijos) dėl gamtinių priežasčių neatitinka geriamojo vandens reikalavimų.

Facebook komentarai

bas

a