Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pluoštinių kanapių "atsikandęs" ūkininkas G. Griškus: "Sutarčių su gamta nesudarysi"

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Ūkininkas Gražvydas Griškus yra ir aktyvus, darbštus Šakynos bendruomenės narys.
Ūkininkas Gražvydas Griškus yra ir aktyvus, darbštus Šakynos bendruomenės narys.
Printer Friendly, PDF & Email

Šiaulių rajone Šakynoje ūkininkaujantis Gražvydas Griškus be grūdinių kultūrų, rapsų, pupų  trejus metus bando auginti ir kanapių. Deja, eksperimentas nepateisino jo lūkesčių, todėl ateityje ūkininkas ketina likti prie laiko patikrinto ūkininkavimo.

Viliasi, jog situacija keisis nuo lapkričio 1-osios

Ne vienerius metus ūkininkaujantis G. Griškus prieš trejetą metų pasėjo ir kanapių.

„Norėjau paeksperimentuoti, įsitikinti, kaip kanapės augs mūsų krašte, ar ši kultūra teiks ekonominės naudos“, – pasakojo ūkininkas.

G. Griškus pasidomėjo ir išsiaiškino, jog mokslininkai yra nustatę, kad kanapės geriausiai auga derlinguose dirvožemiuose, kurių pH siekia nuo 7,1 iki 7,6. Kanapių nepatartina atsėliuoti, nes mažėja derlius, atsiranda ligų ir kenkėjų. Po kanapių geriausiai tinka sėti žieminius kviečius.

Gražvydas sakė greitai įsitikinęs, jog tikrai neverta kanapių auginti. Sudėtinga, nestabili biomasės realizacija. Čia nuperka, čia vėl pirkimai stoja. Pagal pluoštinių kanapių plotą Lietuva yra didžiausių Europos augintojų ketvertuke. Tačiau žaliava iki šiol eksportuojama į kitas Europos šalis, vietoje mažai perdirbama.

„Gal ir persigalvosiu dėl tolesnio kanapių auginimo. Situacija turėtų keistis“, – sakė ūkininkas, turėdamas omenyje Seimo priimtą įstatymą, leidžiantį perdirbti ne tik sėklas ir pluoštą, bet visas pluoštinės kanapės dalis.

Įstatymas įsigalios nuo šių metų lapkričio 1 dienos. Tiesa, išlieka reikalavimas sėti tik Europos Sąjungoje įteisintas sertifikuotas sėklas, kanapes auginti tik atvirame grunte, deklaruoti pasėlius, apie auginimą, plotų žydėjimą, sandėliavimą informuoti atitinkamoms institucijoms.    

Gražvydas Griškus sakė pažįstantis ir daugiau šiauliečių, joniškiečių, susidomėjusių pluoštinių kanapių auginimu, perdirbimu. „Bet kol kas dar esame laukimo stadijoje“, – pridūrė.

Rizikingas verslas   

Šakynietis ūkininkas grūdines kultūras, rapsus, pupas augina ne vienerius metus. Iš viso pasėlių – 1 200 hektarų.

„Rizikingas žemės ūkio verslas. Sutarčių su gamta nesudarysi. Smarkiai pavasarį nukentėjo žieminiai miežiai. Gavo peraugti, uždžiuvo, laukai tarsi šarvu užsidengė. Pernai krušos teko „paragauti“. Prieš gerą savaitę aplinkines vietoves, ypač Gruzdžius, smarki liūtis ir ledukai niokojo, Šakyną aplenkė. Vos vos krušos iškrito“, – pasakojo.

Nors per ilgametę ūkininkavimo praktiką Gražvydas Griškus matė ir šilto, ir šalto, tokių keistų, sudėtingų žemdirbiams metų, kaip šie, tikrai nepasitaikė. Tai nežmoniškas, ilgai besitęsiantis karštis augalus dusino, tai smarkūs lietūs, kruša merkė ir niokojo. Pasak ūkininko, gamta pati nežinojo, kaip pasielgti: ar viską išdžiovinti, ar paskandinti.

„Dėl lietingų orų iki šiol neįmanoma pabaigti pjūties. Dar likę apie 350 hektarų rapsų, pupų. Sinoptikai lyg ir žada sausesnių dienų. Per keletą dienų ir pabaigsime kulti“, - sakė G. Griškus.           

Facebook komentarai