Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pasvalio turgus permainų link žengia mažais žingsneliais. Tiesa, pirkėjų mažėja

Autorius: Darbas
Pasvalio turgus. Aidos GARGASAITĖS nuotr.
Pasvalio turgus. Aidos GARGASAITĖS nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Pasaulyje, kuriame vos ne ant kiekvieno kampo stovi po prekybos centrą ir vis labiau įsigali internetinė prekyba, kai norimą prekę gali užsisakyti net nepakilęs nuo sofos, turgus kai kam gali pasirodyti nereikalinga ir net archajiška atgyvena. Tačiau turgūs visame pasaulyje niekur nedingsta, o prisitaikę prie naujų sąlygų egzistuoja ir net klesti.

Nors į Pasvalio turgų užsukančių žmonių nebėra tiek, kiek buvo prieš gerą dešimtmetį, naujoji jo direktorė Loreta Salinienė tiki, kad ši vieta gali susigrąžinti buvusį populiarumą.

Verslą perėmė po tėčio mirties

Pasvalio turgų nuo 2003 m. valdo UAB „Lavynera“, kuriai iki šių metų vadovavo daugeliui pasvaliečių puikiai pažįstamas Vytautas Lalas. Šį pavasarį jam mirus, verslą perėmė dukra Loreta.

– Nors direktore oficialiai dirbu tik nuo rugpjūčio 1 dienos, iš tiesų turgaus reikalais ėmėme rūpintis dar balandžio mėnesį vos mirus tėveliui, – prisipažįsta Loreta Salinienė.

Moteris Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje dirba anglų kalbos mokytoja, tad verslui vadovauja laisvu nuo pedagoginio darbo metu.

– Persiorientuoti į naują veiklą nebuvo sunku. Tėvelis turgui atidavė 17 savo gyvenimo metų, todėl natūralu, jog ir mes vienaip ar kitaip buvome čia. Tradicija šeštadienį pasiėmus dukrą už rankos eiti į turgų musų šeimoje egzistuoja jau labai seniai… Minčių ir sumanymų yra daug. Sunkiausia – pasirinkti tinkamus prioritetus.

Prie permainų reikia pratinti

Praeitą sekmadienį turgavietės teritorijoje vykęs sodinukų ir tautodailės gaminių turgelis sulaukė nemenko pasisekimo. Nors įkyriai lijo – pirkėjų ir geros nuotaikos netrūko.

Gal pasiteisinęs eksperimentas taps naujų permainų įžanga?

– Turgūs pasaulyje egzistuoja nuo neatmenamų laikų ir turi savo kultūrą, specifi ką, ypatingą dvasią. Tai nėra vien tik vieta, kur perkama ir parduodama. Į turgų einama ir bendrauti, ir politikuoti…

Sodinukų turgelio idėja buvo ne tik atgaivinti patį turgų, bet ir pažadinti Pasvalį, kuris šeštadieniais po pietų „užmiega“. Žmonės važiuoja į Panevėžį, Biržus, lankosi didžiuosiuose prekybos centruose. Bet kodėl ta susitikimo ir aplinkos pakeitimo vieta negalėtų būti Pasvalio turgus? Pabandėme ir supratome, jog žmonėms reikia tokių dalykų. Tądien teko bendrauti su visais sodinukų turgelio prekeiviais ir labai džiaugiuosi, jog visų jų atsiliepimai buvo pozityvūs. Daugelis gyrė gerą atmosferą ir žadėjo grįžti kitąsyk, – džiaugiasi turgaus direktorė.

Loreta Salinienė prisipažįsta, jog sumanymų ir minčių turi ir daugiau, tačiau viskam reikia laiko.

– Pasvaliečiai naujoves priima atsargiai, jiems reikia laiko. Todėl ir mes neskubame, dar tik ieškome kelių į jų širdis ir būdų atgaivinti turgų. Vienas iš sumanymų – sendaikčių turgus, kuris Rygos pavyzdžiu galėtų vykti ne rytais, o vakarais. Galimas variantas – kartą per mėnesį, šeštadieniais po pietų, pasibaigus pagrindiniam turgui, galėtų prasidėti prekyba, dovanojimas, mainai senais nereikalingais daiktais ar rakandais, kurių pilni visų mūsų namai. Yra minčių ir apie specializuotus kalėdinius turgelius, bet visus nors kiek tolesnius planus gaubia nežinia, susijusi su koronaviruso plitimu ir galimais apribojimais.

Turgus išliks

Pirmąsias, kad ir nedideles permainas turgaus prekiautojai jau turėjo pajusti. Buvo užpiltos duobės, suremontuota mėsos iškapojimo patalpa, įrengtas persirengimo kambarys, mėsos paviljone atnaujintas inventorius, pastatytas kavos aparatas. Pavasarį planuojama atnaujinti paviljono vidų.

Direktorė kalba ir apie galimybę atnaujinti kažkada buvusias turgaus radijo transliacijas ir prekybos dienomis leisti muziką, skaityti skelbimus ar sveikinimus.

Planuose – erdvė, kurioje savo kūrybą galėtų pristatyti mūsų krašto tautodailininkai. Galbūt vietos atsirastų ir šiuo metu nunykusiam ūkininkų turgui.

– Viskas priklausys nuo žmonių poreikių. Jei jis bus – ieškosime galimybių realizuoti, – tikina Loreta Salinienė. – Tiesa, pirkėjų turguje mažėja. Ir ne tik Pasvalyje – visoje Lietuvoje. Mes nuolat svarstome kodėl taip yra ir ieškome būdų, kad žmonės nepamirštų senųjų turgaus tradicijų. Vyresniems žmonėms turgus – savaime suprantamas dalykas, jie su juo užaugo ir nugyveno visą gyvenimą, be kurio nemoka gyventi. Reikia atrasti kelią į jaunimo širdis. Galbūt bėgant laikui turgaus veidas, dvasia kis, bet jis vis tiek išliks. Juk kur jūs rasite kitą tokią vietą, kur galima nuoširdžiai pasikalbėti su prekybininku, pašmaikštauti ir dar paprašyti nuolaidos? Galų gale – pasakykite nors vieną pasaulio šalį, kurioje nebūtų turgaus? Jos nėra. Nes kol bus žmogus, tol bus ir kas perka, ir kas parduoda.

"Darbas"

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA