Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Pasėlių žalų ekspertas: žalų vertinimas naudojant palydovus šiuo metu vis dar yra pernelyg netikslus

Autorius: Vilma VENCKUTONYTĖ
Pasėlių žalų revizorius iš Hanoverio, Vokietijos, Henning Ropeter šią vasarą kaip niekad daug laiko praleido Lietuvos laukuose.
Pasėlių žalų revizorius iš Hanoverio, Vokietijos, Henning Ropeter šią vasarą kaip niekad daug laiko praleido Lietuvos laukuose.
Printer Friendly, PDF & Email

Pasėlių žalų revizorius iš Hanoverio, Vokietijos, Henning Ropeter šią vasarą kaip niekad daug laiko praleido Lietuvos laukuose. Meteorologinių reiškinių ekstremumai jo darbą daro daug įdomesnį – jis vertina jų sukeltą žalą augalams ir moko Lietuvos pasėlių žalų vertintojus įvairių šios profesijos niuansų.

Ką neįprasto šiais metais pastebėjote Lietuvos pasėlių laukuose?

Lietuva aplenkė Vokietiją! Dėl kelias savaites užsitęsusios aukštos temperatūros ir sausros, dauguma grūdų laukų derliaus nuėmimui šiemet subrendo labai anksti. Paprastai Lietuvoje derlius nuimamas 2-3 savaitėmis vėliau negu šiemet. Kas visai nematyta – derlius Lietuvoje šiemet nuimtas netgi savaite anksčiau negu Vokietijoje. Tai jau yra klimato kaitos pasekmės.

Lietuvos ūkininkai teigia susiduriantys su visai naujomis rizikomis, kurių anksčiau Lietuvoje nebūdavo. Ką jūs pastebite?

Klimato kaitą jau pastebime visose srityse. Taip pat ir Lietuvoje – žymiai padaugėjo meteorologinių reiškinių sukeliamų nuostolių pasėliams. Kai kurias rizikas Vokietijoje mes žinojome jau seniai, tuo tarpu Lietuvoje jos pasireiškė tik pastaraisiais metais. Pavyzdžiui, dažnos krušos arba vėlyvų šalnų padarytos žalos.

Pastaraisiais metais pasėlių draudimas pasikeitė dramatiškai. Anksčiau Vokietijoje vyravo tik draudimas nuo krušos, dabar jau pridėta daug kitų meteorologinių pavojų. Ir Vokietijos, ir Lietuvos ūkininkai vis dažniau naudojasi rizikos valdymo instrumentais, pasėlių draudimo galimybėmis.

Pavyzdžiui, Vokietijoje pasitaiko labai stiprių audrų su lietumis ir kruša, kurios išlaužo kukurūzus ir palieka pliką lauką. Tai yra milžiniškos žalos ūkininkams. Lietuvoje tai labai reta žala, o Vokietijoje - visai ne. Todėl tokius aukštus augalus kaip kukurūzai jie draudžia nuo audros ir liūties, krušos.

Iš Lietuvos buvote nuvykęs ir į Latviją – kaip palygintumėte šių dviejų šalių pasėlių situaciją?

Prisimenu, kad atsivėrus sienoms Latvija, vertinant žemės ūkio technologijas, progresavo žymiai sparčiau nei Lietuva: iškart atsivėrė užsienio investicijoms, prisitraukė daug fermerių iš Europos – Vokietijos, Danijos ir kitų šalių. Šie į Latviją atsivežė savo žinias ir žemės ūkio technologijas – įdiegė gamybines linijas ir visą veiksmų grandinę. Prieš 10 metų tarp Lietuvos ir Latvijos augalininkystės srityje dar buvo matomas didelis skirtumas, o dabar jau tikrai esate lygūs.

Šį sezoną lankydamas Latvijos pasėlių laukus įsitikinau, kad ten situacija labai panaši, kaip Lietuvoje. Gerai ir tai, kad abiejose šalyse dalį pasėlių draudimo įmokų kompensuoja valstybė.

Kai kurie grūdų augintojai sako, kad savo pasėlius draustų tuo atveju, jeigu žalų vertinimas vyktų remiantis satelitų duomenimis. Ką apie tai manote?

Manau, kad žalų vertinimas naudojant palydovus šiuo metu vis dar yra pernelyg netikslus. Dronai gali būti gera priemonė, pavyzdžiui, norint nustatyti pažeistą grūdų plotą. Joks žalų vertinimo įrankis negali pakeisti gerai apmokytų ekspertų. Įrankiai naudingi tik kaip papildomos priemonės.

Lietuvoje taip pat vertinote, kaip dirba vietiniai žalų vertinimo ekspertai. Ką manote apie jų vertinimo metodologiją, darbo sąlygas ir kompetencijas?

Žalų ekspertų mokymui aš teikiu didžiulę reikšmę. Pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“ yra sukaupęs jau 196 metus patirties, 10-yje Europos šalių kiekvienais metais rengiame teorinius ir praktinius mokymus žalų ekspertams. Įvykus didelėms nelaimėms, pasėlių nuostolius kartu su žalų ekspertais vertiname bendrai, kad žinių lygis būtų toks pats.

Pastebėjau, kad žalų ekspertai Lietuvoje yra labai atsidavę ir itin kruopščiai atlieka savo darbą.

Kokių šio darbo plonybių atskleidžiate žalų ekspertams per mokymus?

Labai svarbu, kad vertinant pasėlių žalas, kartu dalyvautų ir pats ūkininkas. Svarbu, kad ūkininkas suprastų, kaip ekspertai vertina žalas ir kad jų nuomonės sutaptų.

Vokietija – didžiulė šalis, jūs atvykote iš Hanoverio. Į kurią Vokietijos dalį Lietuva jums atrodo labiausiai panaši?

Geras klausimas. Vertinant dirvos kokybę, Joniškio rajonas yra panašiausias į Vokietiją.

Facebook komentarai