Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Nederlingose žemėse jau žaliuoja miškai: jų plotai gali dar labiau didėti

Autorius: Steponas GEDVILA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Nepalankioje ūkininkauti, nederlingoje, kalvotoje ar apleistoje žemėje, kuri ūkininko akimis žiūrint, nelabai ko verta, ir dirbti ją tiesiog neapsimoka, Žemės ūkio ministerija ragina pasinaudoti parama miškams įveisti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

O kad verta sodinti mišką Dzūkijos smėlynuose, ateityje tikintis naudos, dargi prisidėti ir prie gamtos saugojimo, tą tikrai žino Varėnos rajone Jakėnų seniūnijoje Puodžių kaime įsikūrusios žemės ūkio bendrovės (ŽŪB) „Tėviškė“ vadovas Vytautas Ramanauskas, mat kartą bendrovė jau pasinaudojo tokia parama. Šiemet tą darys vėl.

Juolab kad paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ dar priimamos iki lapkričio 16 d. Kaip ir anksčiau, paraiškos teikiamos tik elektroniniu būdu.

Parama džiaugiasi: sako, gal po 100 metų ir pats „eisiąs” grybauti, uogauti

Varėnos rajono žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) „Tėviškė“ pasinaudojo KPP parama dar pernai: 8 hektarus ploto užsodino pušaitėmis bei berželiais. Pasak bendrovės vadovo Vytauto Ramanausko, tikimasi, kad miškas ateityje duos didesnę pridėtinę vertę nei žemdirbystė. Humoro jausmo nestokojantis ponas Vytautas netgi pajuokauja, kad po šimto meto ir jis pats „eisiąs” grybauti, uogauti į šį mišką.

„Parama mums buvo ir paskata, ir stimulas miškui sodinti. Ir nors ne šimtaprocentinė, tačiau ženkli. Parama yra parama – visada gerai”, –dėsto bendrovės vadovas. Šiemet, anot V. Ramanausko, vėl ruošiamasi rašyti projektą paramai gauti. „Vėl bandysime, nes tikrai ir verta, ir naudinga“, – sako bendrovės vadovas.

Pernai sodintas miškas „nuo žemės jau atsiplėšė“

Bendrovė dirba apie 1 600 hektarų žemės, kurioje augina Dzūkijos žemėse derančias kultūras: žieminius rugius, kvietrugius, avižas, grikius. Dabar jau vysto ir miškininkystę.  „Šio, dabar jau mišku užsodinto ploto, žemės našumo balas žemas – smėlynai, žemė prasta, nederlinga, akmenuota. Tokią žemę sunku racionaliai panaudoti žemės ūkyje. Priimti sprendimą, kad vis tik reikia sodinti mišką, paakino ir tai, kad privažiavimas prie šio žemės ploto pasidarė pernelyg sudėtingas.

„Tas mūsų plotas pamiškėje, miško pakrašty, dargi vieną sklypą žmogus apsodino mišku, aplink privačios žemės, tad mums su plačiabare technika sunku įvažiuoti“, – aiškina bendrovės vadovas, kodėl vis tik buvo nuspręta tuos 8 hektarus apsodinti mišku, pasinaudojant parama.

Bendrovė savo jėgomis pasodino  sodinukus pagal miškininkų parengtą projektą. „Patys ir pasisodinome, dėlto jokių problemų nekilo”, – tikina direktorius.

Ar ūgtelėjęs jau miškas? Sako, šiemet rudenį apšienavo, nuo elninių žvėrių skabymo medelių viršūnes aptepė repelentais. „Nuo žemės atsiplėšė jau“, – šypsodamasis pasakoja bendrovės vadovas.

Anot jo, šiemet buvusi sausra jau ne tiek baisi buvusi ir žemės ūkio kultūroms, ir pernai pasodintiems sodinukams. „Pernai sausa labai buvo, nors mes ir labai anksti sodinome, kad kuo daugiau drėgmės gautų, tačiau sausra savo padarė, jau galvojome, kad pražus, bet paskui į rudenį, kai jau palijo, žiūrime, kad atsigauna medeliai. Apsidžiaugėme. Apie 80 procentų prigijo. Aišku, norėtųsi geriau, bet, manau, kad ir tai labai gerai, žinant kokios sąlygos tuomet buvo. Visai neblogas rezultatas, manau“, – tikina bendrovės vadovas. Miško valdas ketina plėsti, vėl pasinaudodami parama miško įveisimui.

Kas gali teikti paraiškas, o kas ne

Teikti paraiškas gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.

Remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka), įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.

Parama neteikiama, jei miškas jau buvo pradėtas veisti ar įveistas iki paramos paraiškos pateikimo, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti.

Šiam laikotarpiui skirta 9 283 964 Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto paramos lėšų, o įveisiamo miško savininkai gali tikėtis didesnių išmokų. Mat liepą buvo patvirtinti didesni miško įveisimo, įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai.

Vienkartinė miško įveisimo, taip pat kasmetinės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos apskaičiuojamos kiekvienam projektui atskirai, priklausomai nuo veisiamų želdinių rūšinės sudėties. Miško įveisimo išmoka mokama tik už želdinamą plotą, o miško priežiūros, apsaugos ir miško ugdymo – už veisiamo miško plotą, kurį sudaro suprojektuoti miško želdiniai ir (arba) žėliniai, priešgaisrinės mineralizuotos juostos, miško keliai, kvartalinės linijos, miško inžineriniai įrenginiai, technologinės linijos.

 

a

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA