Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Iš naujos valdžios tikisi žemės ūkiui atgaivos ir patyrusio ministro

Autorius: Salomėja PRANAITIENĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Trys dešiniosios partijos derasi dėl naujos valdančiosios koalicijos. Pasak šiuos Seimo rinkimus laimėjusių konservatorių vadovo G. Landsbergio, kitą savaitę su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija turėtų būti sutarta dėl esminių darbų ir jau būtų galima dalintis postus.             

Ko iš naujos valdžios tikisi ūkininkai, kiti žemdirbiai, kokie sprendimai reikalingi domėjosi „Agroeta“.

„Pirmiausia  reikia pagarbos žemdirbiui. Turi kitoks požiūris būti: nevadinti žemdirbių išlaikytiniais ir kitaip dergti. Juk mes mokame mokesčius. Štai deklaravusi 600 ha už praėjusius metus aš sumokėjau 80 tūkstančių eurų pajamų mokesčio, o kur dar PVM, „Sodros“ mokesčiai ir kt.“, – sako Vilkaviškio rajone bulves ir grūdus auginanti Alvytė Valuckienė.

Pasak ūkininkės žemės ūkio politikai reikia tęstinumo, kad nesikaitaliotų kas kadenciją: „Kad žinotume, kaip mums tvarkytis bent 10 metų į priekį, kaip planuoti, kur investuoti. Dabar aiškumo labai trūksta. Rinkų paieška turėtų būti ne tik žemdirbio reikalas, turėtų tuo domėtis ir valdžia.“

Žemaitijoje ūkininkaujantis Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas skaičiuoja, kad  jaunųjų ūkininkų vis mažėja, jų dabar apie 13 tūkstančių. Tiesa, mažėja ir visų kitų ūkininkų. Pasak V. Buivydo  nauja valdžia turėtų turėti žemės ūkio strategiją, kurioje atsirastų vietos ir jaunimui: „Kas gi augins, gamins maistą po 20 metų, jei jaunųjų ūkininkų nebus. Turime apie tai galvoti. Kitas dalykas, kalbant apie tvarų ūkininkavimą, jaunųjų ūkininkų negalima pamiršti, nes jaunoji karta kitaip žiūri į tvarų ūkininkavimą, aplinkosaugos reikalavimus. Turi kitokį požiūrį, nei kai kurie senieji žemdirbiai. Norėtųsi, kad jaunųjų ūkininkų daugiau atsirastų, kad naujoji valdžia priimtų tokį iššūkį.“

Paklaustas, kokios partijos atstovą norėtų matyti žemės ūkio ministro kėdėje ir ar jauniesiems ūkininkams labiau tiktų jaunesnis ministras, V. Buivydas sako, kad jie nėra prisirišę prie konkrečios politinės jėgos.

„Svarbiausia, kad turėtų teisingą požiūrį į jaunimą. Partijos pasirinks ministrą pagal kompetenciją, išsilavinimą. Linkime sėkmės, priimant teisingus sprendimus žemės ūkiui, kad būtų stabili politika. O amžius ne taip svarbu, svarbiausia, kad būtų jaunatviško požiūrio ministras“, – kalba Jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas.

Ilgamečio Šiaulių rajono žemės ūkio bendrovės „Ginkūnų agrofirma“ vadovo Arūno Grubliauskio manymu, konservatorių ir liberalių partijų politikai turėtų matyti visumą.

„Prasidedant ES naujam finansiniam laikotarpiui, visiems  žemdirbiams bus daug iššūkių, reikės  daug aplinkosaugos, „žalinimo“ ir kitų reikalavimų įgyvendinti. Tam reikia lėšų, o to žemdirbiai gali ir nepakelti. Naujai atėjusieji į valdžią, tikriausiai puls  įgyvendinti tuos didžiulius užmojus su gamtosauga, su viskuo, bet kad tik taip jie „nepriskaldytų malkų“. Reikia remtis mokslo tyrimais, ekonominėmis prognozėmis, žiūrėti kokioje padėtyje yra mūsų žemdirbiai, ar jie gali konkuruoti su kitų šalių ūkininkais Europos Sąjungoje. Lietuvos žemės ūkis, ypač gyvulininkystė traukiasi, nes naudos gaunama mažai.  Žmogus augina, gamina, bet nežino už kiek parduos, pvz., bulius penimas metus ir daugiau, o pardavus, ne kaži kas lieka. Tai žmogus ir galvoja, ar dar užsiimti žemės ūkiu ar ne.“

Pasak A. Grubliausko, sprendimai žemės ūkyje turi būti pamatuoti, o naujas ministras turėtų būti patyręs ir išmanantis apie žemės ūkį ne tik teoriškai. Toks ministras esą galėtų būti konservatorius Kazys Starkevičius, suprantantis ir smulkų, ir stambų ūkininką arba kas nors kitas iš konservatorių, turintis panašios patirties.

„Mes norėtume, kad į ministrus sugrįžtų konservatorius Kazys Starkevičius. Tikimės žemės ūkio atsigavimo ir Žemės ūkio ministerijos sustiprėjimo. Norime, kad pagaliau žemės ūkis Lietuvoje nebebūtų trečias brolis... Neseniai žiūrėjau, kad „Ateities DNR“ plane iš 6.5 milijardo eurų žemės ūkio projektams gal 30 milijonų numatyta. Tai tikimės, kad nauja valdžia pakeis tokį požiūrį“, – viliasi Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas.

„Kokia bebūtų valdžia, pirmiausia ji turi atsisukti į žmogų, į dirbantį žmogų. O dėl žemės ūkio, daug ką reikia sutvarkyti. Jeigu dabar ūkininkas uždirbęs pinigų, juos „įdeda“ į ūkį, tai tos investuotos pajamos yra apmokestinamos, privaloma  mokėti 15%. O jeigu įmonė ar bendrovė investuoja pinigų į savo veiklą, tai tos lėšos nėra apmokestinamos. Tai norime, kad  būtų vienoda tvarka ir ūkininkams, ir įmonėms apmokestinant investicijas“, – sako Odeta Maldarienė kartu su seserimi ir tėvu ūkininkaujanti Kretingos rajone.

Anot ūkininkės, vadovauti Žemės ūkio ministerijai turėtų žmogus, suprantantis žemės ūkio veiklą ir norintis dirbti žmonėms.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA