Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Naminių paukščių pešėja: miesčionys užsiaugina vištų, o nusipešti nemoka

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Edita Stanionytė iš Naujosios Kirsnos kaimo prieš didžiąsias metų šventes turi darbo. Ji peša naminius paukščius. „Kaip kartais“, – taip sako ji pati, mat darbas sezoninis ir ne kasdien jo būna. Tiesa, ne tik peša. Moteris prisipažįsta, jog ji viską padaro. „Negaliu nukirsti vištai galvos. Gaila“, – dažnai pasisako augintojai. Edita padaro viską. „Jokio kraujo, jokio triukšmo. Po kibiru pakišu, galvą išsitraukiu ir... Aš įpratus“, – tikina ji.

Pešyklos neturi: peša rankomis. Tikina, kad taip žymiai geriau. „Kaip pasakyti? Specialia plunksnų pešimo mašina greičiau nupešama, bet rankomis geriau“, – teigia ji.

Anot jos, nupeštas paukštis pešykloje atrodo lyg iš parduotuvės. „Lyg valdiškas. Toks kaip iš parduotuvės“, – neslepia ji. Paaiškina, kad taip yra dėl vandens temperatūros. „Kai rankomis pešu, merkiu į verdantį vandenį. Paukštis net geltonas toks, gražus. Na, tikras, naminis. Riebalą gal į viršų iškelia, manau. Skirtumas didelis“, – aiškina Edita.

O kuo gi skiriasi pešimas vištos, anties, žąsies, kalakuto? „Aišku, kad skiriasi. Ir dydžiu, ir sunkumu, ir priežiūra. Kur žąsies plunksnos, o kur vištos?“ – nustemba paklausta, rodos, tokio jai suprantamo dalyko. Visus naminius paukščius pirmiausia pamirko karštame vandenyje ir tada jau peša. „Reikia išrinkti padaigus, paskui jau svilinti. Tam turiu specialų rankinį prietaisą“, – sako Edita.

Pasakoja, kad pešti paukščius prašo ir vasarą, prašo ir prieš didžiąsias metų šventes. Vieni atveža paukščius jai į namus, kad nupeštų, kiti gi pas save pešėją vežasi. „Net į Kauną vežasi, kad nupeščiau“, – neslepia ji. Sako, jog miesčionys užsiaugina vištų, o nusipešti nemoka, kiti – tingi, turi pinigų, pasisamdo ir nupeša, kas moka tai daryti. Vienetas – 3 eurai. „Daugiausia pešiau 50 vištų. Nupešiau per dieną“, – sako ji. Neslepia, kad jau tiek pešant reikia iš peties padirbėti: nuo ryto iki vėlyvo vakaro. „Būna, kad pešu ir vasarą. Kas dėl savęs auginasi, tai kada užsiaugina, tada ir nori išsipjauti, prašo ir vasarą nupešti: žiemos nelaukia, nelesina tiek, geriau jau į šaldiklį susideda. Kiti specialiai Kalėdoms pasipjauna, dar kiti parduoda, juk prieš žiemos šventes žmonės noriai perka. Antys, žąsys, kalakutai – viskas  šventiniam stalui. Reikia nupešti, man darbo yra“, – džiaugiasi ji.

„Dabar plunksnų niekam nereikia. Jų niekas nerenka. Pagalves visi perka. Pešu ir išmetu plunksnas“, – neslepia pešėja. Anot jos, dabar jau ne tie laikai, kai močiutės patalams plunksnas rinkdavo: žąsis pešdavo sausas arba ant garų. „Šitokie patalai būdavo. Paguldo po patalu, užkloja, tai žmogaus nematyti“, – prisimena ji. Tikina, kad net merkiant į karštą vandenį, žąsies pūkai nelabai ir sušlampa. „Vandens paukštis. Nesušlampa iki odos – ne višta“, – pastebi ji.  

Darbas jos ne lauko sąlygomis. „Tai lauko virtuvėje, tai tvartukyje dirbu. Namie tvartukyje pešu“, – sako ji.

Edita ir pati paukščių turi. Dabar jau sako, kad nedaug pasilikusi: 15 ančių, vištų apie 40, gaidžių – 20. „Gaidžius reiks išsikapoti“, – tarsteli ji. Darbo bus visai dienai? „Nereiks tiek. Geras pusdienis ir padaryta“, – mano ji. Sako, susidės į šaldiklį. „Kokia jų sriuba skani. Naminis sultinys. Tokio niekur negausi. Nėra net ko lyginti su sriuba, virta iš parduotuvėje pirktos vištelės“, – patikina šeimininkė.

Augina ji ir veislines vištas. Šiemet ir naujų veislių dar įsigijo. „Išsiperinau. Kiaušinis – euras. Pirkau“, – sako ji.

Naminius paukščius perins, augins, o štai karves jau išpardavė. „Man geriau viščiukų inkubatoriuje išperinti ir parduoti nei karves laikyti. Labai brangiai kainuoja išlaikymas“, – aiškina ji. Sako, kad į pieninę duoti pieną neapsimoka, slėgė sūrius, mušė sviestą – darbo daug. „Paskaičiavau, kiek man šienai kainavo, o kur dar darbas ir pardaviau karves“, – sako ji. Edita neslepia, kad padirbėjusi pas ūkininką gauna 40 eurų per dieną. „O kiek man sūrių reikia padaryti, kad 40 eurų gaučiau? Jei po 2 eurus, tai 20 sūrių reikia suslėgti. Na, ir po 3 eurus parduodavau. Tris dienas karvę reikia melžti“, – ir sako, ir klausia ji.

Tad dabar Edita nutarė, kad paukštininkyste užsiimti jai labiau apsimoka: ir perins, ir augins, ir peš.

Facebook komentarai

b