Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Miškuose – ir retų gyvūnų pėdsakai

Autorius: Ukmergės žinios
Medžiojamųjų gyvūnų apskaita vykdoma pagal pėdsakus. Gedimino Nemunaičio nuotr.
Medžiojamųjų gyvūnų apskaita vykdoma pagal pėdsakus. Gedimino Nemunaičio nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Miškuose vienų rūšių gyvūnų sumažėjus, atsiradusi tuštuma greitai užsipildo.

Pastaraisiais metais kritiškai sumažėjus šernų, smarkiai padaugėjo elnių, išaugo vilkų skaičius, vis dažniau pastebimos lūšių šeimynos. Medžiotojai sako, kad įmanoma aptikti net ir meškos pėdsakus.

Šalies medžiotojai kiekvieną žiemą privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege. Jos tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą.

Dar viena medžiotojų pareiga – visus metus rinkti ir teikti duomenis apie didžiuosius plėšrūnus (vilkus, lūšis ir kt.).

Šie duomenys, ypač apie vilkų ar jų veiklos stebėjimą, labai svarbūs vilkų populiacijos būklei vertinti.

Ukmergės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas Arūnas Pračkaila sako, kad kaip tik netrukus medžioklės būrelių ir klubų nariams bus pavesta atlikti šią užduotį – suskaičiuoti pėdsakus. Metas dabar kaip tik palankus, juk pradėjo snigti. Sako, kad praėjusiais metais pėdsakai visai nebuvo skaičiuoti, nes nebuvo tam tinkamų sąlygų.

Ankstesniais metais šiai netradiciniai užduočiai atlikti aplinkosaugininkai kviesdavosi gamtą mylinčius savanorius. A. Pračkaila mano kad tai nelabai vykusi mintis – eiliniai žmonės gali nesunkiai paklysti, nesiorientuoja medžioklės plotuose. Kitaip nei patys medžiotojai.

Sumedžiojo 8 vilkus

Pasak A. Pračkailos, net ir nepradėjus skaičiuoti pėdsakų, akivaizdu, kad vilkų mūsų krašte tikrai padaugėjo.

Nuo medžioklės sezono, kuris prasidėjo spalio 15 d., praėjusios savaitės duomenimis, Ukmergės rajone sumedžioti 8 vilkai. Tai – gana didelis skaičius. Ankstesniais metais kartais sumedžiodavo 2–3 vilkus.

„Miškininko“ klubo teritorijoje ypač dažnai pastebimi vilkai bei aptinkami jų grobio likučiai. Šį sezoną klubo nariai sumedžiojo daugiausia – 3 vilkus.

Visos Lietuvos medžiotojų šio sezono laimikis – per 130 vilkų. Aplinkos ministerija šiam sezonui yra nustačiusi 175 vilkų kvotą.

Toks limitas nustatytas, remiantis mokslininkų rekomendacijomis ir siekiant šalyje išlaikyti tinkamą šių gyvūnų populiacijos lygį.

Vilkai yra saugoma rūšis. Pagal tarptautinius įsipareigojimus Lietuva privalo užtikrinti palankią apsaugos būklę. Vilkų medžioklės sezonas trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus sumedžiojimo limitą, sezonas nutraukiamas anksčiau.

Gamtininkai mano, kad vilkai turėtų prisidėti ir stabdant elninių žvėrių populiacijos augimą. Ji pastaraisiais metais šalyje pagausėjo kelis kartus. O tai nėra gerai. Paskaičiuota, kad elniniai žvėrys kasmet pažeidžia kelis tūkstančius hektarų valstybinių miškų. Kasmet tai kainuoja apie 2 mln. eurų.

Išginė į laukymes

A.Pračkaila sako, kad labai smarkiai elnių padaugėjo ir mūsų rajono plotuose. Vengdami plėšrūnų, kurių populiacija didėja, labai daug laiko jie dabar praleidžia atvirose laukymėse.

Žmonėms atrodo, kad padidėjo ir stirnų populiacija – užmiestyje važiuodami vairuotojai laukuose jas pastebi kasdien. Deja, nuolatiniai yra ir susidūrimai su gyvūnais keliuose. Argi tikrai padaugėjo ir stirnų? A. Pračkaila tikina, kad stirnų, atvirkščiai, sumažėjo. Tačiau, kadangi jos persikėlusios į atviras teritorijas ir yra matomos, susidaro toks įspūdis. Be to, stirnas galbūt kai kas painioja su elniais.

Atsirado lūšių

A.Pračkaila pasakojo, kad stirnas ir elnius miškuose baugina ne tik vilkai. Kiti miško plėšrūnai – lūšys. Tai – saugomi ir į Raudonąją knygą įrašyti gyvūnai, į kuriuos šauti nevalia. Pasak pašnekovo, lūšių ir net jų šeimynų mūsų miškuose pastaraisiais metais teko matyti ne vienam medžiotojui.

Nebejuokingi jau ir pasakojimai apie mūsų miškuose matytą lokį.  A. Pračkaila tikino matęs jo pėdas...

Pasakojo, kad šernų populiacija, kuri buvo visai sunaikinta 2016 metais dėl siaučiančio kiaulių maro, pamažu atsistato. Teigia, kad kritusių šernų medžiotojai neranda. Šernų jaunikliai po truputį medžiojami. Ir toliau laikomasi susitarimo, kad pateles būtina išlaikyti.

O kokį poveikį medžiojamiems gyvūnams turės ši neeilinė karantininė situacija? A. Pračkaila sako, kad variminių medžioklių šiuo metu rengiama nedaug dėl nustatytų karantino taisyklių. Taigi, bus sumedžiota mažiau gyvūnų.

Siekdami organizuoti medžiokles nepažeidžiant nustatytos tvarkos, medžiotojų draugijos nariai naudoja specialią medžioklės planavimą palengvinančią mobiliąją programėlę.

Vilma Nemunaitienė, ukzinios.lt

Facebook komentarai