Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Metas stiprinti sveikatą: moliūgai            

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Netoli Marijampolės, Surgučių kaime ūkininkaujanti Vilija Žemaitienė sako, kad ūkininkai dabar atėję į madą. Jų šeimos ūkis net dešimtmetį buvęs ekologiškas, tad norinčių pamatyti ir patiems įsitikinti, kad taip ūkininkauti įmanoma, buvę daug.

Tiesa, dabar nors ir augina viską kaip auginę – ekologiškai, tačiau atsisakę tokio ūkininkavimo būdo, šiandien jų ūkis jau nebesertifikuotas, mat turgeliuose jiems tai vis „kišdavo koją“, niekas netikėdavo, kad jie tikrai ekologiškai užauginę savo vaisius, daržoves, javus. Tačiau ūkininkė nuoširdžiai prisipažįsta, kad būtent ekologinis ūkininkavimas, juos ištraukęs iš duobės po krizės, mat jie kaip ir daugelis marijampoliečių užsiėmė prekyba automobiliais.

„Ūkininkaujame jau 20 metų“, – patikslina ūkininkė. 25 hektarai žemės dirbami. Šiemet džiaugiasi geru derliumi. „Mes gyvename ant upės kranto, laistymo sistema sutvarkyta, nė vienais metais prastu derliumi nesiskundėme tik kartą buvo apsėmę“, – sako ūkininkė.

Ant komposto augintų moliūgų nepataria valgyti

Moliūgus augina 50 arų plote. Tai daro jau 10 metų. Ūkininkė pataria: dabar pats metas nuimti derlių: daržoves reikia nupjauti ir porai dienų palikti lauke. „Kad virkščios uždžiūtų“, – tarsteli ji. Paskui sunešti į sausą patalpą.

„Jei turite nedaug moliūgų, parsineškite į namus, puoškite jais namus, pasidėkite prie židinio, kad apdulkės nieko tokio, bet pastovėję kokį mėnesį šiltai, moliūgai bus patys skaniausi: saldesni ir mums patrauklesni. Ne veltui sakoma, kad moliūgas turi gyventi po lova”, – sako moliūgų augintoja Vilija Žemaitienė. Anot jos, moliūgų nepavalgysi skaniai vasarą, nors jie išsipūtę ir, rodos, jau dideli skonis ne toks.

Auginti moliūgų ant komposto ji nepataria, nors ši daržovė nėra linkusi kaupti nitratus. „Ant komposto augintų moliūgų skonis prastas, nė kvapo nėra, o ir azoto prikaupta, mat tyrimus padarėme. Tokių moliūgų maistui aš nenaudoju“, – tikina ji. Anot jos, jei jau nėra kur sodinti, tuomet reikėtų sodinti ne ant pačio komposto, o kur nors šalia, apkasus kokią lysvelę ir tik lapus nukreipti ant komposto krūvos, arba ant perpuvusio komposto dar galima būtų pasodinti.

Moliūgų sėklos – patys sveikiausi „riešutai“

Anot Vilijos, jokiu būdu negalima išmesti moliūgų sėklų. „Tai patys sveikiausi „reišutai““, – teigia moliūgų augintoja. Anot jos, reikia valgyti ir šviežias sėklas, ne tik džiovintas. „Skanesnių „riešutų“ negali būti“, – sako ji. Moliūgų sėklos tinka išsivalyti kirminus iš organizmo. Anot jos, net kaspinuočių, askaridžių galima atsikratyti. Tereikia sumaltas sėklas pavirti piene ir viską išgerti.

Pataria, ir vyrams kasdien po saujelę moliūgų sėklų suvalgyti. „Vakare prie teliko“, – tarsteli ji. Anot jos, dėl prostatos. „Cinko, seleno daug yra moliūgų sėklose, įsisavinama gerai. Jau po savaitės pajus pagerėjimą“, – tikina ji.

Moliūgus reikia taip patiekti, kad net vyrai noriai valgytų

„Galima sakyti, kad tai pati sveikiausia Lietuvoje auginama daržovė. Anksčiau visi įtikėję buvo į bulves, o moliūgai nepelnytai nuvertinti. O juk geležies turi tiek, kad hemoglobiną atstatyti gali savaitę pagėrus sultis“, – kalba V. Žemaitienė.

Iš moliūgų ūkininkė daro įvairiausius skanėstus: kepa duoną, pyragus, spaudžia sultis, daro salotas ir pagardus, marinuoja ir į kepinius deda. Anot Vilijos, moliūgus galima su visokiomis daržovėmis patiekti. „Tada ir vyrai kuo puikiausiai valgys, nė nesuprasdami, ką valgo. Skanu, tik reikia ir kitus ingredientus parinkti teisingai“, – pataria ji.  

Perdirba ne tik moliūgus: spaudžia sultis ir iš svarainių, šermukšnių, šaltalankių, putinų, obuolių, įvairių kitų daržovių: morkų, burokėlių, salierų, petražolių. Visos uogos tik nuskintos „lenda“ į šaldiklius, paskui į sultis ir iškart į prekybą, sultys jų nepasterizuotos.  

„Mes koncentruojamės ne daržoves, vaisius, uogas parduoti, o sultis. Viską perdirbame. O tai iššūkis kaip reikiant“, – sako ji. Kitaip, anot jos, neįmanoma išsisukti, mat už ekologišką žaliavą, niekas nenori mokėti.

Turi, kur sandėliuoti gėrybes. Turi ir didelius šiltnamius, kur augina pomidorus, vasarą su žolelėmis ir svogūnais konservuoja. „Dabar, rudenį, atidarau konservuotas pomidorų sultis, dar šviežiai išspaudžiu salierų, petražolių, pilu į jas, pomidorų sultys pakaitintos kaip tik naudingiau. Ir čia net ne sultys, o tyrė, na, labai tirštos sultys gaunasi. Iškart išvežame į turgus“, – pasakoja gamintoja pridurdama, kad prieš turgų ji keliasi naktį sulčių spausti. Vilija pasakoja, kad buvo laikas, kai sultis jie net po įstaigas, mokyklas Marijampolėje išvežiodavo, todėl, anot jos, žmonės ir žino juos kaip patikimus gamintojus.

Ir augina, ir kepa, ir spaudžia

Anot jos, porai keliauja į kepinius. Ir kopūstus augina, raugia, salotas daro. Turi ne tik sulčių spaudyklą, bet ir kepyklėlę. „Tų veiklų tikrai turime per daug“, – neslepia ir pati šeimininkė. Patys augina ir rugius, mat kepa duoną.

„Mūsų rugių veislė senoviška, aukščio virš žmogaus, auginame ekologiškai, daug neprikuliame, bet užtat mūsų labai sveiki grūdai, patys malame, kepame duoną įvairių rūšių“, – kalba ji. Penkių ar šešių ir pati šeimininkė jau nesuskaičiuoja. Anot jos, reikia paįvairinti tai ir šio, ir to įdeda. „Mūsų rupioji ruginė duona labai pirkėjų vertinama“, – sako ji. 

„Dalyvaujame projekte, tad nekantraujame sužinoti, ar gausime malūną. Dabar malame Šakiuose“, – pasakoja ji. Anot kepėjos, ji dažnai girdi apie duoną minkomą rankomis, vadinamą, namine. „Aš galiu, kad ir kojomis minkyti, bet juk svarbiausia, ką tu į kubilą dedi. Jei įdedi nupurkštus randapu javų miltus, tai gali minkyti, kad ir nosimi, ten vis tiek bus blogai. Mūsų visiškai nechemizuoti javai, todėl ir kepinių kokybė kita“, – tikina ji. Pripažįsta, kad jų produkcija nepigi, nes ir konditerijos gaminiai tik su sviestu, su aukščiausios kokybės šokoladu, o ir darbuojasi patys, tad daug produkcijos negali pateikti valgytojams.

Prekiauja produkcija Marijampolėje, didmiesčiuose, bet tik tuose ūkininkų turguose, kurie turi gerą vardą. „Žmonės džiaugiasi ir mes džiaugiamės“, – sako ji.

Sultys labai apgaulingos, jų padauginti nereikėtų

Geria savo sultis ir ji pati, jaučiasi gerai ir kitiems pataria išgerti kasdien po 250 ml sulčių. Įspėja, kad tik tiek ir jokiu būdu ne daugiau. „Sultys yra apgaulingas dalykas. Skanu, bet juk cukraus daug, tiesiog cukraus bomba, didelis apkrovimas kepenims“, – tiesiai šviesiai sako Vilija. Net turguje jie visada klausia, keliese gers sultis? Anot jos, daug negalima ir nereikia pirkti, penkių litrinių butelių, jei gers dviese, tikrai nereikia.

„Kam parduoti žmogui, jei jam nebus naudos, tegu ir vienas nusiperka, ir kitas tada naudos bus daugiau. Nereikia perdozuoti“, – sąžiningai aiškina Vilija. Pataria, gerti penkias dienas per savaitę po stiklinaitę sulčių ir to tikrai užteks. „Viedrais tikrai nereikia“, – tikina ji. Anot jos, vaisių sultys yra skanėstas, o štai daržovių jėga. „Reikia save apgauti ir daržovių sultis pasiskaninti, įdedant gardžių vaisių. Reikia pasidaryti skaniai ir tada ir salierų lapkočių, ir kopūstų sultys bus skanu“, – paprastai paaiškina ji.

Pataria, tai daryti nuo spalio iki Naujų metų ir tada jokie gripai bus nebaisūs. „Mes dar ir dabar po laukus plikais kaklais palakstome, bet kaip kaimiečių jau gal kitokia skūra?“ – šypsodamasi svarsto ūkininkė.  

Liepia nepamiršti, prieš geriant sulteles, užsveikinti ir palinkėti sau sveikatos: „Į sveikatą“. Ir dar, jei žadate priesaiką duoti, kad nuo Naujų metų mažiau valgysite, kūno linijas tobulinsite, tai anot Vilijos Žemaitienės, šią priesaiką galima išpildyti jau dabar, mat dabar pats moliūgų metas, o juk 100 gramų moliūgų tik iki 30 kalorijų – dietinis maistas, daržovių visokiausių dar yra, ruduo šiemet ilgas, prikapoti visko ir į kitus metus įžengti sveikiems ir gražiems. „Naujametinę priesaiką pats laikas pildyti dabar. Aišku, galima ir praeitų metų vis atidėtą įgyvendinti“, – juokauja moteris.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA