Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Manevrui laisvės nebėra: Ar ministras turi stuburą? Ar stuburą turi žemdirbiai?

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
Gediminas Stanišauskas.
Gediminas Stanišauskas.
Printer Friendly, PDF & Email

Vakar Finansų ministerija pradėjo įgyvendinti tai, apie ką dar 2019 metų viduryje pradėjo garsiau kalbėti tuometė Seimo valdančioji dauguma, o vėliau į tą chorą įsijungė ir Prezidentūra. Ir nors 2019 m. pabaigoje įvykusios „Žaliųjų kryžių“ ir „Traktorių maršo“ protesto akcijos, politikų ryžtą naikinti lengvatas žemės ūkiui šiek tiek atšaldė, jau tada buvo aišku, kad sprendimas tik laikinai nukeliamas. Kol įvyks Seimo rinkimai, kol turėsime naują valdžią.

Naują valdžią jau turime. Ji isšidalino ministerijas, kitus atsakingus postus. Ir naujoji valdančioji dauguma, nūnai apjungianti konservatorius bei liberalus, kaip niekas kitas garsiai pareiškė, jog mokestinės lengvatos bus peržiūrėtos. Esą jos bus „teisingesnės ir tikslingesnės“. Kitaip tariant, po rinkimų ūkininkijai buvo pasiųsta labai aiški žinia – lengvatoms ateina galas. Ir nesunku nuspėti kodėl.

Antroji „Covid-19“ banga visu smarkumu ritasi per šalį, aplenkdama tik žemės ūkį, paliesdama jį netiesiogiai, ne itin jautriai, kuomet užsidarė kavinės ir restoranai, ugdymo įstaigų valgyklos. Dėl karantino biudžetas, kaip teigia ekonomistai, kasdien praranda milijonus eurų. Akivaizdu ir tai, jog smulkūs verslai žlunga vienas po kito, ir tie, kas dar gali išgyventi dar bent porą mėnesių, stengsis iš visų jėgų „neužsilenkti“.

Prieš Kalėdas premjerė I. Šimonytė tarsi sakė, pakentėkite dar truputį ir kažkodėl tuomet prisiminiau tik Merfio (Edwardas Murphy‘is) dėsnį – „Šypsokitės. Rytoj bus blogiau“.

Štai vienas geriausiai matomų medikų-influencerių Vytautas Kasiulevičius šeštadienį pasiuntė dar vieną žinią – griežtus karantino reikalavimus reikėtų pratęsti mažiausiai iki balandžio vidurio.

Tai reiškia, kad jei premjerė I. Šimonytė pasiryš karantiną tęsti iki balandžio vidurio, veikiausiai tie, kurie dar svarstė, ar jau dabar bankrutuoti, ar dar palaukti, neabejotinai rinksis paprastesnį variantą ir skelbs bankrotus. Tai reiškia, kad valstybės iždui įtampa tik didės. Nes liks trys pasirinkimai – didinti valstybės skolą, didinti mokesčius (atsisakant ir lengvatų) arba – ir viena, ir kita kartu. Sykiu čia dar vienas Merfio dėsnis braunasi į smegenis – „Palikti likimo valiai dalykai iš blogų tampa dar blogesniais“. Ir išties, bent jau ūkininkams čia manevro laisvės apskritai kaip ir nėra. Jei yra politinė valia naikinti lengvatas, tai sustabdyti šį klausimą žemdirbiams bus be galo sunku.

Akivaizdu ir tai, jog valdžia tik imitiuoja diskusiją. Pirmadienį Finansų ministerija (tai yra konservatoriams priklausantis finansų ministro portfelis) pareiškė, esą „kviečia visuomenę susitelkti ir iki vasario 10 d. pateikti konkrečius pasiūlymus dėl mokesčių lengvatų peržiūros“. Pirmasis susirinkimas esą įvyks vasario 23 d.

Ministerija į darbo grupę pakvietė dešimtis asmenų iš įvairių institucijų. Tarp jų, suprantama, bus ir Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) bei Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) atstovai. Tačiau kiek jų balsas lems toje balsų kakofonijoje? Bijau būti blogu pranašau, bet tai klasikinė situacija, kai valdžia tiesiog nusiplauna rankas. Girdi, siūlymus naikinti lengvatas teiksime ne mes, o visuomenė, tad kaip mes galėjome priešintis ekspertams... Ir nesvarbu, kad tie ekspertai nieko neraukia apie žemės ūkį...

Faktiškai, jei LŽŪT ir ŽŪR atstovai minėtos darbo grupės posėdžiuose pajustų, kad jų nuomonės nepaisoma, turėtų išsyk pasitraukti iš tolesnių diskusijų ir imtis kitų priemonių kaip ginti visos ūkininkijos interesus. Žemdirbiai išties nesupras savo atstovų, jei jie tos darbo grupės posėdžiuose ims nuolaidžiauti. Juk tai kertiniai dalykai, paliesiantys kiekvieną ūkį iš tų 120 000 Lietuvoje. Nelikus žaliojo dyzelino ir kitoms mokestinėms lengvatoms, Lietuvos žemdirbių situacija dar labiau pablogėtų, atsižvelgiant į konkurencines sąlygas, kuriomis tektų dirbti su kitų ES šalių ūkininkais. Juk niekas iki šiol neišgirdo, ką mainais į lengvatų atsisakymą pasiūlytų valdžia? Švaresnį orą?

Be to, ant stalo guli ne tik mokestinių lengvatų atsisakymas, bet dar ir galutiniai apsisprendimai dėl ambicingų Europos Žaliojo kurso tikslų bei juos lydėsiančių itin griežtų reikalavimų ūkiams. Tad trauktis tiek LŽŪT, tiek ŽŪR nelabai kur yra. Pažiūrėkite į kaimynines šalis, pirmiausiai, Lenkiją, kurios ūkininkai jau masiškai protestuoja prieš importinės produkcijos invaziją. Tai yra protestuoja ta šalis, kurios žemės ūkio rinka yra itin stipriai išvystyta, pirmiausiai dėl vidutinių ir smulkių ūkių. Kur žemės ūkio tradicijos tokios gilios, kad mūsų šalies ūkininkai nuo lenkiškos produkcijos importo cypė dar iki karantino, o pati valstybė sugeba Briuselyje pašokdinti ir ES senbūves. Tad pagalvokite, ar išties Lietuvos ūkininkai turi pasirinkimą kažkokioms mistinėms deryboms valdžios kuriamose darbo grupėse?

Ūkininkija kantriai laukė naujojo ministro ir neskubėjo pareikšti labai aiškios pozicijos mokestinių lengvatų klausimu. Stengėsi išlikti diplomatiška ir perdėm nekonfliktuoti su naujai išrinkta valdžia. Kantriai laukė jos sprendimų. Netgi pernelyg kantriai.

„Agroeta“ apklausoje, ką manote apie naujai paskirtą žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką, 55 proc. respondentų atsakė, jog „Reikėjo kito kandidato“, 41 proc. apklaustųjų pasirinko atsakymą „Pagyvensim – pamatysim“ ir tik 4 proc. sutinka, jog tai buvo „Puikus pasirinkimas“.

Iš šių atsakymų aišku, jog K. Navickas, kaip žemės ūkio ministras, kol kas vertinamas tiesiog kaip „Ponas Niekas“, tai yra kol kas nėra jokių jo sprendimų žemdirbių atžvilgiu, leidžančių nuspėti, ar jis sėdi vienoje valtyje su ūkininkais, ar yra tik paskirtas aklai vykdyti Vyriausybės programą. Iki šiol yra buvęs ne vienas atvejis, kai K. Navicko pirmtakams pavykdavo išlaviruoti tarp politinių sprendimų, vykdant Vyriausybės programą, ir gero santykio su ūkininkais. Ne visuomet, bet dažniausiai tokiems ministrams pavykdavo parodyti stuburą. Tad dabar K. Navickui jau pribrendo laikas atsiskleisti – su kuo jis. Sykiu atėjo laikas ir žemdirbių organizacijų lyderiams pademonstruoti, ar jie irgi turi stuburą.

Ką galiu asmeniškai pažadėti: "Agroeta" visuomet išliks žemdirbių gynėja ir užuovėja, nepaisant to, kas bus valdžioje. Ūkininkų interesus, jų žodį skleisime tiek, kiek galėsime ir turėsime jėgų. Tai deklaruojame aiškiai ir be užuolankų.

Facebook komentarai