Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

M. Dubnikovas: vyksta sisteminiai ekonomikos rinkų lūžiai

Autorius: ELTA
Marius Dubnikovas.
Marius Dubnikovas.
Printer Friendly, PDF & Email

Vertindamas pasitikėjimo Lietuvos ekonomika rodiklio smukimą 6 proc. punktais lapkritį, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad pesimistines verslo nuotaikas didele dalimi lėmė koronaviruso sąlygojamas atsargus ateities vertinimas bei dalyje sektorių šiuo metu vykstantys reikšmingi rinkos pokyčiai.

Lapkritį, palyginti su spaliu, 8 proc. punktais (nuo 27 iki 35 proc.) padaugėjo pramonės sektoriaus atstovų, teigiančių, kad padidėjo jų produkcijos gamyba, o 7 proc. punktais (nuo 24 iki 31 proc.) daugiau jų nurodė, kad didėjo ir gaminamos produkcijos paklausa. Anot M. Dubnikovo, šie duomenys atspindi augančias pardavimų tendencijas Europoje bei dėl to išaugusį eksportą.

„Lietuvos pramonė yra labai stipriai priklausoma nuo eksporto, o šiandien eksporto rinkose matyti pakankamai geri skaičiai (...). Pardavimai Europoje, kuri yra svarbiausia (rinka – ELTA) mūsų pramonei, didėja, nuotaikos yra pakankamai geros, nepaisant susirgimų COVID-19 skaičių“, – Eltai teigė jis.

Ekonomistas taip pat pridūrė, kad šiuo metu verslas yra gana geros būklės, o tai atsiliepia ir pramonei.

„Apskritai verslas yra pakankamai geros būklės, kai kuriais aspektais gal net geresnės, nei buvo prieš pačią pandemiją (...). Virusas šiek tiek aplamdė kaulus, bet ir pažadino veikti, peržiūrėti savo (gamybos – ELTA) grandines, produkciją, efektyvumus ir pan. Tai lemia, kad verslas Europoje vis tik atrodo gerai, o tai atsiliepia ir pramonei“, – teigė jis.

Nepaisant pozityvių tendencijų, lapkritį, palyginti su spaliu, 7 proc. punktais (nuo 27 iki 20 proc.) sumažėjo pramonės sektoriaus atstovų, manančių, kad per artimiausius 3 mėnesius jų gamyba augs, taip pat 6 proc. punktais (nuo 25 iki 19 proc.) sumažėjo prognozuojančių eksporto didėjimą. M. Dubnikovas teigė, kad tokias sektoriaus prognozes galėjo paveikti dėl COVID-19 pandemijos atsiradęs atsargumas bei dėl sergančių darbuotojų skaičiaus galimai mažinamos darbo apimtys.

„Lietuvoje ateities prognozėms įtakos daro ne tiek didelė baimė dėl ateities, bet atsiradęs atsargumas (...). Būtina atsižvelgti ir į tiesioginį koronaviruso poveikį įmonėms: vienos ar kitos įmonės priverstos stoti arba mažinti savo gamybos apimtis dėl to, kad nėra žmonių arba net ištisos pamainos yra saviizoliacijoje. Tai lemia, kad verslo atstovai yra pesimistiški prognozuodami savo ateitį“, – Eltai sakė jis.

Pesimizmas matyti ir statybų sektoriuje, kur, palyginti su spaliu, kone perpus – nuo 11 iki 6 proc. ­– sumažėjo manančių, kad užsakymų artimiausiais mėnesiais daugės. Visgi M. Dubnikovas kalbėjo, kad tokias nuotaikas galėjo sąlygoti stebimas sektoriaus persiskirstymas, kuris kai kuriuos plėtotojus išstumia už rinkos ribų.

„Kol kas (statybų ir NT sektoriams – ELTA) tikrai nėra galimybių trauktis taip, kaip buvo prognozuojama pavasarį. Pinigų politika viską pakeitė. Jei jos nebūtų, būtume matę labai didžiulę depresiją NT.

Manau, šiuo metu vyksta paties sektoriaus persiskirstymas. Vėlgi pesimizmas gali vyrauti tarp tų plėtotojų, kurie turi ne tas prekes, kurių šiandien reikia, ir jis yra natūralus (...). Gaji ir viruso baimė, kuri liečia visus. Bet iš esmės vyksta rinkos sisteminis lūžis, požiūris į NT keičiasi ir tai reiškia, kad vieni iš to stipriai išlošia, o kai kurie yra nustumiami už rinkos ribų ir nebegali joje dalyvauti“, – teigė jis.

Komentuodamas mažmeninės prekybos sektoriaus vertinimus, kur taip pat kone perpus daugiau respondentų – nuo 6 iki 11 proc. ­– teigė, kad per praėjusius 3 mėnesius jų verslo padėtis pablogėjo, M. Dubnikovas pabrėžė, kad šiuo atveju taip pat galima įžvelgti besikeičiančių rinkos tendencijų poveikį.

„Klientų srautai (prekybos vietose – ELTA) mažėja, nes poreikis daiktams, ypač dirbant iš namų, apskritai yra labai stipriai sumažėjęs (...). Ir pati rinka labai keičiasi. Kai baigsis karantinas ir bus galimybė grįžti į biurus, tikrai didelė dalis žmonių su malonumu ten grįš, bet dalis ir negrįš. O tai reiškia, kad reikšmingas prekių kiekis nebus vartojamas, nes dalis žmonių toliau gyvens panašiu režimu kaip dabar“, – teigė jis.

Statistikos departamentas pirmadienį pranešė, kad bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika šių metų lapkritį, palyginti su spaliu, sumažėjo 6 proc. punktais ir sudarė minus 8 proc.

Pramonės įmonių, prognozuojančių gamybos augimą per artimiausius 3 mėnesius, dalis sumažėjo nuo 27 iki 20 proc., o prognozuojančių mažėjimą padidėjo nuo 20 iki 30 proc. Blogesnė ir gaminių eksporto prognozė: 19 proc. įmonių prognozavo eksporto didėjimą, 20 proc. – mažėjimą (prieš mėnesį – atitinkamai 25 ir 16 proc.).

Mažiau užsakymų artimiausiais mėnesiais tikėjosi 41 proc. apklaustų statybos įmonių vadovų, 6 proc. – prognozavo, kad užsakymų daugės (prieš mėnesį – atitinkamai 34 ir 11 proc.).

Mažmeninės prekybos atstovų dalis, teigiančių, kad per praėjusius 3 mėnesius jų įmonės verslo padėtis pagerėjo, palyginti su prieš mėnesį išsakyta nuomone, sumažėjo nuo 21 iki 12 proc., o kad ji pablogėjo – padidėjo nuo 6 iki 11 proc.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA