Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Lietuvos daržininkai – lyg ant priekalo tarp ES sprendimų ir Rusijos

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Lietuvos daržovių augintojų netenkina, kad Rusija jau senokai uždraudė daržovių importą iš ES šalių, o bendrija savo sienų nuo minėtos kaimynės produkcijos neuždarė.

„Agroeta“ kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) ir iš Ryšių su visuomenę skyriaus specialistų gavo patvirtinimą: „Eksporto statistika rodo, kad draudimų Rusijai eksportuoti daržoves į ES nėra“.

Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, ES neuždraudė Rusijos daržovių importo mainais už tai, kad Rytų kaimynė pirks europietišką sėklinę medžiagą. ŽŪM šio fakto negalėjo patvirtinti, tačiau ir nepaneigė, motyvuodama tuo, kad neturi duomenų.

Suprantama, toks sprendimas palankus Vokietijai, Nyderlandams, Belgijai ir kitoms šalims, eksportuojančioms daug sėklinės medžiagos. Jis šioms šalims neydingas dėl nemažo atstumo, skiriančio jas nuo Rusijos, o štai Lietuvai, esančiai gana arti, nelygi rusiškų daržovių konkurencija nereikalinga.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė, vengdama diskusijų apie nepatvirtintus faktus, taip pat išreiškė nepasitenkinimą tuo, kad Rusija mūsų daržovių neperka, bet ES jai tiekia sėklinę medžiagą.

„Tai iš esmės neteisinga mūsų augintojų atžvilgiu, todėl manau verta kreiptis į Europos komisiją (EK), kad ši spraga būtų ištaisyta“, – kalbėjo Z. Cironkienė.

Savo ruožtu, ŽŪM teigia, kad ji niekada nesikreipė ir nesikreips dėl šio klausimo į EK.

„Rusija atsaką į ES sankcijas nustatė savo nuožiūra, tad Lietuva negali daryti tam jokios įtakos. ES savo sankcijų sąrašą sudarė irgi atsižvelgdama į ekonominį efektą. Sėklų eksportas iš Rusijos nebuvo tai, kas galėtų paveikti Rusiją“, – teigiama atsakyme „Agroetai“.

Pasak ŽŪM specialistų, Lietuva 2019 ir 2020 m. į Rusiją eksportavo sėklas, vaisius ir sporas. 2019 m. 1-10 mėn. šių produktų eksporto vertė sudarė 4 mln. eurų, o 2020 m. tuo pačiu laikotarpiu siekė 6,8 mln. eurų (lietuviškos kilmės sėklos atitinkamai sudarė 0,04 ir 0,02 mln. eurų vertę).

2020 m. 1-9 mėn. aliejinių augalų sėklų, šiaudų ir pašarų eksporto vertė sudarė 240 mln. eurų (5,6 proc. viso eksporto). Pagrindinis iš šios grupės eksportuotas produktas – rapsų sėklos, kurių vertė sudarė 176 mln. eurų. Pagrindinės eksporto partnerės: Nyderlandai (26 proc.), Vokietija (22 proc.), Belgija (19 proc.), Latvija (16 proc.).

ŽŪM teigia, nors Rusija neįsileidžia ES daržovių, Lietuva didžiąją dalį jų parduoda ES rinkoje. 2020 m. 1-9 mėn. daržovių į kitas ES šalis eksportuota už 127 mln. eurų, o tai sudarė 3 proc. viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Į Latviją išvežta 19 proc. visų iš mūsų šalies eksportuotų daržovių, į Vokietiją ir Baltarusiją – po 13 proc., Egiptą – 7,9 proc., Švediją – 7,4 proc.

„Atkreiptinas dėmesys, kad dėl sankcijų solidariai nusprendžiama ES viduje ir tik tada jos taikomos, kaip kad yra Rusijos atveju“, – teigiama ŽŪM rašte.

Facebook komentarai