Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Lietuva siūlo vengti didelių žvejybos jūroje kvotų svyravimų

Autorius: BNS
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Prasidėjus deryboms dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje, Lietuva siūlo vengti didelių žvejybos kvotų svyravimų, neigiamai veikiančių šio verslo planavimą.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad prieš kelias dienas BALTFISH regiono aukšto lygio grupės susitikime šalys įvertino Europos Komisijos (EK) siūlymą dėl žvejybos galimybių Baltijos jūroje 2021 metams.

„Lietuvos žvejybos laivynui aktualių Baltijos jūros išteklių atžvilgiu pasiūlymas nėra labai palankus, todėl Lietuva išsakė poziciją, kad reikia laikytis nuosaikaus ir subalansuoto požiūrio“, – teigia ministerija.

Remiantis dabartiniu EK pasiūlymu, rytinių menkių tikslinė žvejyba toliau bus draudžiama, nes dar 2019 metais mokslininkai nustatė, kad šių žuvų ištekliai sumažėjo ir jau kurį laiką nesiekia saugių biologinių ribų.

Vakarinės Baltijos jūros menkių žvejybos galimybes siūloma mažinti 11 proc., išlaikant 2020 metams priimtas papildomas priemones (žvejybos neršto metu draudimas ir mėgėjų žvejybos laimikio apribojimas).

Strimelių centriniame Baltijos jūros baseine kvotą EK siūlo mažinti 36,4 proc. Šprotų kvotą siūloma palikti 2020 m. lygio, nors, pasak ŽŪM, mokslininkų rekomendacijoje leidžiama jų žvejybos kvotas padidinti.

„Pelaginiam sektoriui reikalingas stabilumas, todėl, jei mokslininkai pasisako už šprotų kvotos didinimą, privalome šią idėją palaikyti, kad bent kiek išlaikytume žvejybos galimybių balansą ir sektoriaus gyvybingumą. Taip pat manau, kad yra būtina išnagrinėti dyglės žvejybos galimybes. Tokia Lietuvos pozicija buvo išsakyta BALTFISH'e ir jos laikysimės toliau“ – pranešime teigia žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Savo ruožtu Lenkija siūlo visišką menkių ir  strimelių žvejybos draudimą visoje Baltijos jūroje bent trejiems metams. Valstybių pozicijoms išsiskiriant, bus ieškoma kompromiso.

EK nurodo, kad nors pastaraisiais metais ES žvejai, pramonė ir valdžios institucijos dėjo daug pastangų, kad Baltijos jūros žuvų ištekliai būtų atkurti, tačiau pernai mokslininkai išsiaiškino, jog padėtis nebuvo tokia stabili, kaip įvertinta anksčiau, „todėl būtina imtis ryžtingų veiksmų siekiant atkurti visus išteklius“.

Galutinį sprendimą už žemės ūkį ir žuvininkystę atsakingi ministrai priims spalio 19-20 dienomis įvyksiančioje ES ministrų taryboje.

Facebook komentarai