Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kol ieškoma sprendimų, alkani stumbrai sugrįžo į ūkininkus laukus

Autorius: Dainius ŠEPETYS
Donato Vaičeliūno įrengtos „patrankos“ neatbaidė stumbrų.
Donato Vaičeliūno įrengtos „patrankos“ neatbaidė stumbrų.
Printer Friendly, PDF & Email

Pastaraisiais metais Kėdainių ir Panevėžio rajonuose buvo sumažėjusi stumbrų daroma žala ūkininkų pasėliams. Taip nutiko todėl, kad nuo 2017 m. pabaigos šie miško galiūnai buvo papildomai šeriami specialiai tam įrengtose šėryklose, naudojant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamo projekto „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“ pinigus.

Projekto įgyvendinimo metu į savivaldybes kreipėsi mažiau ūkininkų dėl stumbrų padarytos žalos atlyginimo. Štai Kėdainių r. savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Ieva Matyžiūtė „Agroetai“ patvirtino, jog prašymų  2018-2019 m. atlyginti minėtą žalą buvo gauta mažiau, o tuo pačiu tam reikėjo ir mažiau pinigų iš valstybės biudžeto.

Įgyvendinant minėtą projektą stumbrai buvo šeriami kukurūzų silosu, runkeliais, morkomis, burokėliais ir dar visa kuo, ką šie miškų galiūnai surasdavo aplinkinių ūkininkų laukuose. Stumbrai buvo pratinami prie gaudyklių, kuriomis vėliau buvo planuojama juos sugaudyti ir perkelti į naujai jiems paskirtas vietas, ruošiamas specialus aptvaras, kuriame specialistai galėtų lengviau tvarkytis su šiais žvėrimis.

Deja, šis darbas vasaros pradžioje Aplinkos ministerijos (AM) nurodymu buvo staiga sustabdytas ir šiuo metu „kybo ore“, tai yra paliktas visiškoje nežinioje. 

Stumbrai, papildomai negaudami maisto, jau sugrįžta į laukus ir ten ūkininkams pridaro didelių nuostolių. Štai ūkininkas Donatas Vaičeliūnas iš Šėtos seniūnijos (Kėdainių r.) portalui “Agroeta” sakė, kad stumbrai sunaikino 50 proc. gerai užderėjusių kukurūzų, nepadėjo net specialiai tam įrengtos jų baidymo priemonės, taip vadinamosios patrankos.

Portalas kreipėsi į AM ir iš ten sužinojo, jog atsižvelgusi į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie du iš penkių nugaišusius iš laisvės paimtus ir į Telšių r. įrengtus aptvarus perkeltus stumbrus,  šių metų birželio pabaigoje Aplinkos ministerija priėmė sprendimą sustabdyti ES lėšomis finansuojamą projektą „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“ ir išsiaiškinti stumbrų nugaišimo priežastis.

Be to, atsižvelgus į šio projekto vertę (5,4 mln. Eur), nuspręsta peržiūrėti jo veiklas, ypač susijusias su planuojamu įrengti stumbrų aptvaru Dzūkijoje, šio aptvaro įrangos įsigijimu,  aptarnavimui ir edukacijai skirtų pastatų bei statinių statyba, įvertinti jau esamą iš Lenkijos ir Baltarusijos atkeliavusių stumbrų populiaciją Dzūkijos nacionaliniame parke, atlikti projekto alternatyvų vertinimus.

AM Gamtos apsaugos politikos grupės specialistai teigė, jog šiuo metu yra analizuojama surinkta informacija, galutiniai sprendimai dėl tolesnės projekto eigos dar nepriimti. Tačiau ir toliau Kėdainių bei Panevėžio rajonuose vykdoma laisvėje gyvenančios stumbrų populiacijos stebėsena. 

Be kita ko, AM specialistai pažymėjo, kad siekiant mažinti stumbrų pasėliams daromą žalą, nuo 2019 m. leidžiama paimti ligotus, nusilpusius, agresyvius  stumbrus iš gamtos letaliu būdu (juos sumedžiojant). 2019 m. Aplinkos apsaugos agentūra buvo išdavusi leidimą 8 stumbrams paimti iš gamtos (faktiškai buvo paimti 6 individai), 2020 m. – 15 stumbrų (kol kas faktiškai paimti 4 individai).

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA