Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

Kiek reikės tragedijų, kad keistųsi medžioklės taisyklių reikalavimai?

Autorius: Vytautas RIBIKAUSKAS
Autoriaus nuotr.
Autoriaus nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Žiniasklaidoje skelbta, kad praėjusių metų kovo 31d. Biržų raj. netoli Papilio miestelio esančiame tvenkinyje brakonierių – Ihtiandrą nušovęs medžiotojas buvo išteisintas. Apie medžioklės taisyklių reikalavimus tykojimo medžioklėse buvo rašyta mūsų portale straipsnyje „Medžioklės taisyklių peripetijos:medžioti tamsoje leidžiama, bet šauti ne“.

Jeigu nušaunamas ne tas gyvūnas (netgi žmogus), ar galima teigti, kad buvo šauta į atpažintą taikinį?

Su teisėjais ginčytis beprasmiška, nes jie viską išmano geriau, tačiau kaip vertinti situaciją, kai vietoje to gyvūno, į kurį manoma, kad taikomasi, nušaunamas kitas gyvūnas arba net žmogus?

Mano galva, taip atsitinka vis tik, kai medžioklės objektas pilnai neatpažįstamas ir šaunama tik į menamą gyvūną, kurio pasirodymo tiketasi. Juk bebrų medžiotojas privalo, kad ir patamsyje, atskirti, ar plaukia bebras, ar medžioti draudžiama ūdra, nes abu šie žvėreliai gyvena tose pačiose teritorijose. O plaukiančios ūdros galvą neabejotinai sunkiau atskirti nuo bebro galvos nei bebro galvą nuo žmogaus galvos.

Žinoma, medžiotoją pateisinančių aplinkybių yra: niekam tikusios medžioklės taisyklės, nustatančios tykojimo medžioklių tvarką; netikėtumo faktorius – kas gali tikėtis vėlai vakare išvysti iš vandens telkinio gelmės išnyrančią žmogaus galvą. Tačiau žmogaus galva, jeigu taikinį gerai matai, vis tik skiriasi nuo bebro galvos, o šauti į gerai nematomą taikinį negalima.

Kiek reikės tokių tragedijų, kad keistųsi medžioklės taisyklių reikalavimai?

Tačiau nežiūrint tokių tragiškų įvykių, medžioklės taisyklių kūrėjai ir tobulintojai, atrodo, išvadų daryti nesiruošia. Kiek sulaužyta iečių, kol pasiekta, kad medžioklinis prožektorius būtų leidžiamas naudoti be šernų dar ir invazinių gyvūnų medžioklėse, tačiau bebrai ir kiti neinvaziniai žvėrys vis tiek liko už borto. Šiuo aprašomu atveju, jeigu medžiotojas būtų galėjęs vandens paviršiuje pasirodžiusį objektą apšviesti, tokia nelaimė nebūtų atsitikusi. Neteisėtos povandeninės žūklės dalyvis, tikriausiai, turėjo užsidėjęs kokius nors nardymui skirtus akinius, o gal ir galvos apdangalą. Apšvietus šie daiktai būtų sublizgėję, apšviestas brakonierius būtų turėjęs galimybę šauksmu ar rankų iškėlimu perspėti į jį nusitaikiusį medžiotoją ir lemiamas šūvis nebūtų buvęs paleistas.

Jeigu medžioklės taisyklių tobulintojai negali peržengti kažkokių gamtos mylėtojų – rėksnių  jiems medžioklinių prožektorių naudojimo nubrėžtas ribas, visų medžiojamųjų gyvūnų, kuriuos šaunant apšviesti neleidžiama, tykojimo medžioklė turėtų būti leidžiama tik šviesiuoju paros metu. Kovo mėn. po 21 val., kada įvyko tragedija Biržų rajajone, ko gero, šviesu jau nebuvo...

Facebook komentarai

bas

a