Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kelmės ūkininkų lyderis: privalomas augalų apsaugos žurnalo pildymas mus bloškia į praėjusį amžių

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Martynas Puidokas.
Martynas Puidokas.
Printer Friendly, PDF & Email

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas pasidalijo nuomone apie privalomąjį augalų apsaugos žurnalo pildymą. Išleistas įsakymas, kuriuo vadovaujantis žemdirbiai turės per dvi darbo dienas užpildyti žurnalą apie visas augalų apsaugos priemones, nors anksčiau tą daryti buvo privaloma tik rapsams ir pupoms žydėjimo metu.

„Žmonėms, kurie su žemės ūkiu turi mažai ką bendro arba ir visai neturi, galbūt toks sprendimas ir nėra keistas. Bet mes žinome, jog tuo metu, kai vyksta intensyviausi darbai,  didžiulis krūvis tenka tiems žemdirbiams, kurie savo ūkiuose yra ir mechanikai, ir agronomai, ir ekonomistai, ir vadovai, ir dar patys traktorius ar kombainus vairuoja. Ir dar žurnalus bus privalu kuo skubiau užpildyti“, – sakė M. Puidokas.

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos vadovui nesuprantama, kodėl taip skubiai reikia tų duomenų. Jei dėl statistikos, pasak Martyno Puidoko, galima būtų kuo puikiausiai gauti informaciją iš pardavėjų, kiek Lietuvoje yra parduodama augalų apsaugos priemonių. Blogiausiu atveju žemdirbiai galėtų duomenis pateikti metų pabaigoje.

„Tačiau pasirinktas pats sudėtingiausias būdas su įpareigojimais ir draudimais, grąžinantis mus į XX amžių. Manau, kad ši problema keliama dirbtinai. Visos oficialiosios statistikos rodo, kad vienam hektarui veikliosios medžiagos pas mus tenka bene mažiausiai tarp visų Europos Sąjungos šalių. Todėl neturėtų žurnalo pildymas būti didžiausias galvos skausmas mūsų įstatymų priėmėjams“, – svarstė M. Puidokas.

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas sakė, jog nėra teisingi ir teiginiai apie be proto Lietuvos ūkininkų ant laukų pilamas trąšas. Gal nebemokama skaičiuoti? Jei norima efektyvaus sprendimo dėl efektyvesnio trąšų naudojimo, galėtų steigtis naujų paslaugų įmonės, kurios ištirtų žemės ūkio naudmenų plotus, duomenis padarytų atvirus. Pasak Martyno Puidoko, jei taip įvyktų, būtume unikalūs pasaulyje. Reikia tik sumanumo ir verslininkų noro investuoti.

Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkui apmaudu, kad skambiai įvardijamų socialinių partnerių – žemdirbių – teikiamų pasiūlymų nelabai ir paisoma, susitinkama, deramasi, kalbama tik dėl „varnelės“.

„Keliolika milijonų eurų skirta pelkininkystei (matyt Lietuvoje nebereikia žemės ūkio produkcijos, svarbios tik pelkės). Taip pat – ir vadinamųjų melioracijos griovių su upeliais kreivinimui. Per daugelį metų tuose grioviuose susiformavęs savas pasaulis, o dabar ten bus verčiami akmenys, raunami kelmai, upeliai kreivinami. Sunku ir nuspėti, baisu ir pagalvoti, kokios bus melioracijos pasekmės. Greičiausiai – sunyks ir nebefunkcionuos“, – sakė M. Puidokas. 

Facebook komentarai