Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Keletas faktų apie Europos Sąjungos žemės ūkį ir kaip jame atrodome mes?

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė
Astrida Miceikienė.
Astrida Miceikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Žemės ūkio paskirties plotai. Žemės ūkio verslas ES naudoja apie 40 proc. ES žemės, tačiau žemės ūkio paskirties žemės plotų dalis ES valstybėse narėse labai skiriasi. Pavyzdžiui, Airijoje žemės ūkio naudmenos užima apie 72 proc. visos žemės, Suomijoje ir Švedijoje dalis yra atitinkamai tik 8 proc. ir 7 proc. Žemės ūkio paskirties žemė Prancūzijoje sudaro 16 proc. viso žemės ūkio naudmenų ploto (ŽŪN) ES, ji sudaro mažiau nei 50 proc. visos šalies žemės. Ir atvirkščiai, nors žemės ūkio paskirties žemės plotas Airijoje yra tik 2,9 proc. visos ŽŪN ES, tai sudaro 72,5 proc. viso šalies žemės ploto.Žemės ūkio paskirties žemė daugiausia sutelkta keturiose valstybėse narėse: Prancūzijoje (16 proc.), Ispanijoje (14 proc.), Vokietijoje (9 proc.). Lenkija, Rumunija ir Italija užima apie 23 proc. ES žemės ūkio naudomenų. Lietuvoje ŽŪN sudaro apie 48 proc. visos Lietuvos žemės.

Ekologinis ūkininkavimas. Bendras ekologinio ūkininkavimo žemės plotas ES šalyse yra  apie 12 mln. ha. Ekologinių ūkių žemės ūkio paskirties plotai didėja, per pastaruosius ketverius metus padidėjo maždaug 19 proc. Ekologinių ūkių žemės ploto dalis visame ŽŪN plote sudaro apie 7 proc. Ekologinių ūkių žemės plotų dalis didžiausia Austrijoje, po jos seka Estija ir Švedija. Lietuvoje ekologinių ūkių žemės plotas yra apie 8 proc.

Vandens naudojimas. Žemės ūkio sektorius yra reikšmingas gėlojo vandens išteklių vartotojas Europoje. Žemės ūkio sektorius sudaro apie 25 proc. visos vandens gavybos Europoje. Gėlojo vandens sunaudojimas žemės ūkiui yra didžiausias Pietų Europoje (dėl sauso klimato), kur sunaudojama apie 55 proc. visos vandens gavybos. Laistomos žemės ūkio pasikirties žemės dalis ES yra apie 10 proc. Žemės ūkio paskirties žemės, kurioje laistoma, dalis valstybėse narėse skiriasi, o žemės ūkio paskirties žemės, kurioje naudojama drėkinimo sistema, dalis Pietų Europoje yra didesnė nei Šiaurės ir Vakarų Europoje: Kipre, Maltoje, Italijoje ir Graikijoje tokia žemė sudaro apie 30-33 proc.

Tiesioginės išmokos. Pagal ES bendrąją žemės ūkio politiką tiesioginės išmokos šalyse sudaro apie 46 proc. ES pajamų iš žemės ūkio.

Ūkių skaičius ir dydis. Visoje ES per pastaruosius penkerius metus išaugo ūkių dydis, o ūkių skaičius sumažėjo. Europos žemės ūkio sektoriuje dominuoja nedideli ūkiai. Bendras ūkių skaičius  nuo 10,8 mln. ūkių 2013 m. sumažėjo iki 10 mln. ūkių 2017 m.

Vidutinis ūkio dydis vis dar labai skiriasi valstybėse narėse. Mažiausiai 65 proc. ES ūkių yra mažesni nei 5 ha, o didelių ir labai didelių (didesnių nei 50 ha) ūkių yra tik apie 7% visų ūkių. Tačiau šie dideli ūkiai naudoja šiek tiek daugiau nei du trečdalius (68 proc.) visų ŽŪN. Vienintelė išimtis yra specializuotas alyvuogių auginimas, kai labai maži ir maži ūkiai sudaro apie 40 proc. ŽŪN. Daugiau nei trys ketvirtadaliai visų gyvulių auginami labai dideliuose ūkiuose pusėje valstybių narių, o Belgijoje, Olandijoje  ir Danijoje ši dalis pasiekė daugiau kaip 90 proc. Nors struktūriniai pokyčiai įvyko, daugelyje valstybių narių, įstojusių po 2004 m., vis dar yra didelė pusiau natūrinių ūkių dalis (Rumunija, Kroatija, Vengrija, Bulgarija ir Latvija). Vidutinis ūkio dydis Lietuoje yra apie 15,5 ha,  vyrauja 1-5 ha ūkiai, jų yra apie 65,5 tūkst.

Žemės ūkio paskirties plotų pokyčiai. Apskaičiuota, kad 2000–2017 m. dirbamos žemės plotas sumažėjo 5 proc., pievų – 1 proc. ES per metus netenkama ŽŪN (išskyrus Švediją, Suomiją, Kroatiją ir Maltą), maždaug 80 000 ha. Žemės ūkio paskirties žemės praradimas daugiausia susijęs su žemės apleidimu ir dirbtinių plotų (tai yra, kelių, pastatų ir kt.) plėtra.

Žemės ūkio gamybos produktai. Europos žemės ūkyje gaminami tradiciniai žemės ūkio ir maisto produktai, pašarai. Pastaraisiais metais didėja iš atliekų pagaminti biomasės produktai. Žemės ūkyje išauginta biomasė taip pat naudojama energijos gamybai, daugiausia transporto sektoriuje.  Etanolis daugiausia gaminamas iš kviečių, kukurūzų ir cukrinių runkelių, o daugiau kaip 50 proc. ES sunaudoto biodyzelino gaunama iš rapsų. Europos Sąjungos šalyse biodyzelinas taip pat gaminamas iš alyvų ir riebalų atliekų, bendra iš šių produktų pagaminto biodyzelino dalis nuo 2010 m. labai padidėjo. Daugiau nei 60 proc. ES sunaudoto biodyzelino ir daugiau kaip 90 proc. bioetanolio gaminama žaliavų, užaugintų ES šalyse, o likusi dalis gaunama iš atvežtinių žaliavų už ES ribų.

Facebook komentarai