Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kaip žemės ūkio produktų rinka pasitinka 2022 metus?

Autorius: ELTA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Daugelio žemės ūkio kultūrų kainos pasaulyje šių metų paskutinį ketvirtį pasiekė daug metų nematytą lygį ir dėl to maisto prekių infliacija mažmeninėje rinkoje dar kurį laiką neišvengiamai tęsis. Mažesnių kainų bent jau pasaulinėse rinkose galima sulaukti pavasarį, kai bus daugiau aiškumo dėl būsimo produkcijos derliaus ir gamybos Šiaurės pusrutulyje.

Tačiau nepamirškime ir nepalankaus scenarijaus, kad kai kurių žemės ūkio kultūrų derlius gali būti vėl prastas ir dėl to kainos kiltų dar aukščiau. Be to, žemės ūkio rinkoje įtampa kitąmet sumažėtų ir dėl mažesnės energetinių produktų kainos bei mažesnių tiekimo grandinių trikdžių.

2014–2020 metais kviečių ateities sandorių kaina „Euronext“ biržoje dažniausiai svyruodavo tarp 150 ir 200 eurų už toną, ir grūdų augintojai įprato, kad, kai kaina biržoje šokteli iki 200 eurų, yra labai geras laikas kviečius parduoti, o kai kaina nukrisdavo iki 150 eurų už toną, tekdavo stengtis palaukti aukštesnių kainų. Tačiau ši taisyklė 2021 metais tapo nebeaktuali, nes šiemet vos savaitę kviečių ateities sandorių kaina buvo mažesnė negu 200 eurų už toną, o lapkričio pabaigoje kviečiai biržoje kainavo ir daugiau negu 300 eurų už toną. Tiesa, gruodį kainos pradėjo mažėti, tačiau ir dabartinė 275 eurų už toną kaina tebėra trečdaliu didesnė negu prieš metus.

Norint sulaukti gerokai mažesnės kviečių kainos, reikia, kad kitąmet padidėtų atsargos

Kaip ir kitose žaliavų rinkose, norint suprasti, kaip vyksta grūdų kainų pokyčiai, pirmiausia reikia atsižvelgti į paklausos, pasiūlos ir atsargų pokyčius pasaulyje. Šiais metais septynių didžiausių kviečių eksporto šalių derlius nepradžiugino, ir prognozuojama, kad kviečių atsargos sezono pabaigoje jose bus mažiausios nuo 2012 metų. Vartojimo mastas per pastarąjį dešimtmetį ūgtelėjo, todėl atsargų ir vartojimo masto santykis šiemet yra mažiausias per daugelį metų. Esant istoriškai mažoms kviečių atsargoms, rekordinė kviečių kaina nebestebina, ypač jei įtampa dar pakurstoma įvairiausių gandų apie įvairias eksporto kvotas ir muitus.

Geriausias vaistas, galintis padėti kainoms mažėti, yra didesnis derlius. Tačiau Šiaurės pusrutulyje jo be kitų metų vasaros nebus. Todėl kainos vienareikšmiškai kis dėl žinių pavasarį apie žieminių pasėlių peržiemojimą ir pavasarinę sėją pagrindinėse kviečių auginimo rinkose. Rekordiškai aukštos kviečių ar kitų grūdinių ir aliejinių kultūrų kainos skatina ūkininkus pasaulyje didinti pasėlių plotus. Tačiau trąšų kainos per metus padidėjo 2–3 kartus, ir, jeigu ūkininkai taupydami lėšas tręš mažiau, tai darys neigiamą įtaką būsimam derliui.

Lietuvoje šiais metais grūdinių kultūrų derlius krito beveik 9 proc., tačiau kviečių derlius buvo tik 2 proc. mažesnis negu praėjusiais metais. Rapsų derlius padidėjo 4 proc. ir buvo rekordinis. Būtent rapsų derlius atnešė ūkininkams daugiausia naudos, nes derlius nemažėjo, o supirkimo kaina rugsėjį ir spalį buvo daugiau negu 40 proc. didesnė negu prieš metus. Nors kviečių derlius krito nedaug, šiemet daugiausia užauginta ketvirtos klasės kviečių, kai prieš metus dominavo pirmos ir antros klasės kviečiai. Apskritai šiemet daugelyje kviečius auginančių ir eksportuojančių valstybių buvo prikultas prastesnės kokybės derlius, todėl labiausiai pastaraisiais mėnesiais brango būtent aukštesnės kokybės kviečiai.

Šiemet grūdų eksportuotojai neskuba išplukdyti grūdų iš Lietuvos, ir tą rodo istoriškai lėtas grūdų eksporto į trečiąsias šalis tempas. Tačiau jis neišvengiamai dėl nemažo atsargų lygio elevatoriuose ir sandėliuose įsibėgės kitų metų pirmą pusmetį, ir tai darys teigiamą įtaką ir visam Lietuvos prekių eksportui.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje priartėjo prie Europos Sąjungos vidurkio

Paskutinį šių metų ketvirtį rekordą sumušė ir žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje. Lapkritį ji buvo penktadaliu didesnė negu prieš metus. Toks žaliavos kainos šuolis mūsų šalyje liūdina pieno produktų pirkėjus ir perdirbėjus, tačiau ramina pienininkyste besiverčiančius ūkininkus. Aišku, pienininkyste besiverčiančių ūkių nuotaiką temdo gerokai ūgtelėjusios pašarų ir energetinių produktų kainos. Ūkininkams svarbu ir tai, kad lapkritį vos iki 2,5 proc. sumažėjo skirtumas tarp vidutinės natūralaus pieno supirkimo kainos Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Be to, pieno supirkimo kaina pastaraisiais mėnesiais jau didesnė negu Lenkijoje.

Pagrindinė tokios didelės žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje priežastis yra palanki pieno produktų rinkos padėtis pasaulyje, kai pieno gamybos rodikliai daugelyje pagrindinių pieno gamybos šalių nuvilia, produktų paklausa yra didelė ir dėl to pieno atsargų kiekis yra istoriškai nedidelis. Reikėtų priminti, kad šiuo metu Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje yra vasara, kai pieno gamyba sezoniškai auga ir šių šalių produkcija užtvindo pasaulinę rinką. Tačiau kol kas gamyba tose valstybėse auga lėčiau, negu prognozuota. Visa tai lemia, kad didmeninė sviesto kaina Europos Sąjungos šalyse yra 57 proc. didesnė negu prieš metus, nugriebto pieno miltelių – 46 proc., „Goudos“ sūrio – apie 18 proc. didesnė negu prieš metus.

Įtampą pieno produktų rinkoje labiausiai sumažintų padidėjusi pieno gamyba, tačiau to Šiaurės pusrutulyje tikėtis anksčiau negu pavasarį nereikėtų, todėl pieno produktų kainų didesnio mažėjimo galima sulaukti tik vėlyvą pavasarį. Tiesa, kainoms neigiamą įtaką galėtų padaryti omikrono atmainos plėtra, dėl kurios valstybės Europoje imtųsi labiau riboti viešojo maitinimo paslaugų teikimą.

Kiaulienos kainos pasiekė dugną ir kitąmet turėtų kilti

Mėsos sektorius šiemet išsiskyrė tuo, kad produktų kainų pokyčiai kito įvairiai. Kiaulienos skerdenų kainos Europoje lapkritį nusileido iki istoriškai žemo taško ir kėlė baimę kiaulių augintojams. Tačiau viščiukų broilerių kainos šoko į viršų ir pasiekė labai seniai regėtas aukštumas. Taip pat sparčiai augo ir galvijų skerdenų kainos. Tokių skirtingų pokyčių priežastys labiausiai yra susiję su pasiūlos ir paklausos veiksniais.

Kiaulienos kainos Europoje 2019 metais dėl kiaulių maro Kinijoje šoktelėjo iki seniai matyto lygio, tačiau dėl didelių kainų didėjo ir kiaulių banda mūsų žemyne, o Kinija apsitvarkė su kiaulių maro problemomis ir šiemet situacija kardinaliai pasikeitė – rinkoje susidarė perteklius. Tačiau tai tik laiko klausimas, kai pasiūla vėl ims mažėti ir kiaulienos kainos veikiausiai kitąmet jau bus gerokai didesnės negu šiemet.

Viena iš priežasčių, kodėl labai didėjo ir paukštienos kainos, buvo paukščių gripo daroma žala paukštynams. Ir vėl didelių nuostolių patiria mūsų kaimynė Lenkija, kuri yra didžiausia vištienos gamintoja Europos Sąjungoje. Didelės pašarų ir energetinių produktų kainos taip pat smogia paukštininkyste besiverčiantiems ūkiams. Todėl didelio optimizmo, kad paukštienos kainos kitąmet greitai sugrįš į anksčiau įprastą lygį, kol kas nėra.

Komentaro autorius SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas

Facebook komentarai

a

b