Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Kaip bus ateityje skirstoma tiesioginė parama žemės ūkiui

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Artėjant naujajam 2021–2027 m. finansiniam laikotarpiui, Žemės ūkio ministerija kuria naują viziją – kitais metais turi paaiškėti galutinis planas, kaip ateityje Lietuvos ūkininkams bus mokamos Europos Sąjungos (ES) tiesioginės išmokos. Iš viso tam skirta 4,1 mlrd. eurų.

Jei iki šiol Europos Komisija tiesioginių išmokų skirstymo tvarką reglamentavo gana griežtai, būsimame finansiniame laikotarpyje šalims narėms palikta daugiau manevro laisvės ir teisių pačioms priimti sprendimus.

Galvodama apie lėšų paskirstymą, ŽŪM siekė išanalizuoti ūkių poreikius, atsižvelgti į aktualų kartų kaitos klausimą, kaime dirbančių žmonių pajamų užtikrinimą.

Žinodamas šiuos aspektus, Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI) atliko analizę – įvertino šalies ūkius pagal veiklą, dydį ir nustatė jų pelningumą.

Remdamasi šia analize, ŽŪM pristatė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2021–2027 m. strateginio plano tiesioginės paramos, vadinamojo I ramsčio, priemones. Preliminariame plane išdėstyta, kaip bus skirstomos tiesioginės išmokos, kaip keisis papildomos susietosios paramos dydžiai.

Atkreiptinas dėmesys, kad tai kol kas tik pirminis tiesioginių išmokų skirstymo pasiūlymas – diskusijos šiuo klausimu tęsis dar pusmetį, o gal ir ilgiau. Dar nėra patvirtintas ir ES bendrosios žemės ūkio politikos 2021–2027 m. strateginių planų reglamentas, kuris vienaip ar kitaip gali paveikti tiek išmokų dydžius, tiek kitas sąlygas joms gauti.

Nacionaliniame strateginiame plane dalis tiesioginių išmokų priemonių yra privalomos – bazinė pajamų palaikymo išmoka, „ekoschema“, taip pat  perskirstymo išmoka, o dalis laisvai pasirenkamos - smulkių ūkių paramos schema, jaunųjų ūkininkų išmoka, susietoji parama.

ŽŪM siekia, kad didesnė finansinio voko dalis atitektų smulkiajam ir vidutiniam ūkiui.

Aktyviai ketinama skatinti jaunuosius ūkininkus – jiems siūloma išmokas mokėti ne 5, o 7 metus ir skirti tam daugiau nei 2 proc. I ramsčio voko lėšų.

Perskirstymo išmoka naujajame finansiniame laikotarpyje bus remiami ne pirmieji 30 ha (kaip yra dabar), o pirmieji 50 ha. Pagrindinis perskirstymo išmokos tikslas – maži ir vidutiniai šeimos ūkiai iki 100 ha turi dirbti pelningai. Šie ūkiai turi ne tik išgyventi, bet ir gaminti produkciją.

Kaip rodo LAEI analizė, pelningesni buvo ūkiai iki 10 ha. Turint daugiau kaip 10 ha, ūkių pelningumas jau krenta, jie dirba nuostolingai. Mažas pelnas atsiranda tik ūkiuose nuo 100 iki 150 ha, o labiau pelningi – valdantys virš 150 ha. Tą patį atspindi ir produkcijos kreivė – iki 10 ha ji aukšta, vėliau mažėja ir vėl pradeda didėti nuo 150 ha.

ŽŪM tikslas perskirstant išmokas ir yra užpildyti nišą iki 100 ha, kad tokie ūkiai galėtų dirbti pelningiau, būtų labiau gyvybingi ir neatsisakytų žemės ūkio veiklos. Apie 96 proc. ūkių Lietuvoje valdo iki 108 ha žemės ūkio naudmenų, būtent šie ūkiai gautų naudos iš perskirstymo išmokų skaičiavimo pasiūlymo.

Svarbiausi kriterijai ŽŪM skirstant susietąją paramą – apsirūpinimas vietine produkcija, sektoriaus svarba maisto perdirbimui, taip pat sunkumai, su kuriais susiduria konkretus sektorius ir dėl to silpnėja. Kai kuriems sunkumų patiriantiems žemės ūkio sektoriams numatoma išmokas didinti (pvz., už pienines karves, daržoves, vaisius), kitiems palikti kokios ir buvo (už mėsinius galvijus, mėsines avis, pienines ožkas, uogas, cukrinius runkelius, sėklines bulves).

Siūloma mažinti išmokas už baltyminius augalus, uždarame grunte auginamas daržoves. Nebemokėti už pieninių veislių bulius, taip pat sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus. Nauja – išmokos už riešutmedžių plotus.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pasiūlytos susietosios paramos išmokos nėra galutinės - jos tik nusako galimas kryptis ir skirtos viešoms diskusijos su žemės ūkio subjektais.

Facebook komentarai