Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Grybų miške neieško – užsiaugina patys 

Autorius: Dalia KARPAVIČIENĖ
Vaida ir Mantvydas Strumskiai Biržų rajone jau šešerius metus augina šilauoges ir japoniškus grybus-šitake. V. ir M. Strumskių asmeninės nuotr.
Vaida ir Mantvydas Strumskiai Biržų rajone jau šešerius metus augina šilauoges ir japoniškus grybus-šitake. V. ir M. Strumskių asmeninės nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Vaida ir Mantvydas Strumskiai iš Likėnų (Biržų r.) prieš šešerius metus pradėjo auginti šilauoges ir Lietuvoje tuomet dar visai neįprastą kultūrą – šitake (shiitake) grybus. Gyvenimą ir darbą sostinėje jauna šeima iškeitė į kaimą ir dėl pasirinkimo nė karto nesigailėjo.

Nuo šilauogių iki japoniškų grybų 

Inžinierių išsilavinimą turintys Vaida ir Mantvydas Strumskiai bendrą gyvenimą pradėjo Vilniuje. Tačiau jaunai šeimai vis kirbėdavo mintis apie tolesnės ateities kūrimą kaime.

Vaida ir Mantvydas Strumskiai Biržų rajone jau šešerius metus augina šilauoges ir japoniškus grybus-šitake.

„Vaidos tėvai gyveno Biržų krašte, todėl ir mes ten sugalvojome keltis. Nekilo problemų, kur apsigyventi, buvo ir žemės. Pirmiausia pabandėme auginti šilauoges“, – pasakojo Mantvydas Strumskys.

Prieš šešerius metus šilauogių auginimas, pasak M. Strumskio, dar nebuvo Lietuvoje toks populiarus, kaip dabar, bet vis populiarėjantis. Mantvydas Strumskis dalyvavo ne vienoje konferencijoje, seminare, bendravo su seniau šilauoges pradėjusiais auginusiais ūkininkais, sulaukė vertingų patarimų. Šilauogės Likėnuose auginamos iki šiol.

Vėliau Strumskiai  sumanė auginti japoniškus grybus—šitake, kurie buvo tikrai lietuviams beveik nepažįstami. „Informacijos, patarimų, kaip šitake auginti radome, daugiausia iš įvairių šaltinių Amerikoje, bet praktiškai pas mus to niekur nemokė“, – sakė.

Natūralus grybų auginimo būdas – ant medžių rąstelių

Ūkininkai pasirinko ne pramoninį, bet visiškai natūralų grybų auginimo būdą, kuomet grybiena skiepijama ant medžio rąstelių.

Ant vieno rąstelio užauga apie du kilogramai grybų. Strumskiai šitake augina ant 600 rąstelių.

Teoriją Strumskiai visai neblogai pritaikė praktikoje. Tik, pasak Mantvydo Strumskio,  nepasiteisino rąstelių laistymas, kurį įdiegė, norėdami sumažinti rankų darbą.

„Prieš grybų augimo pradžią, kiekvieną su grybiena suskiepytą rąstelį būtina parai pamerkti į vandenį. Kadangi rąstelių net 600, tenka nemenkai paplušėti juos kilnojant. Metro ilgio rąsteliai nėra lengvi. Manėme, kad gelbės laistymo sistema, bet, kaip paaiškėjo, laistomo vandens neužteko. Kilnojame rąstelius, merkiame į vandenį, palaikome parą ir ištraukiame – elgiamės taip, kaip ir radome teoriniuose patarimuose“, – pasakojo grybų augintojas.

Grybams užauginti prireikia metų. Prieš tai dar reikia pasiruošti medieną, parsivežti grybienos, ją įskiepyti. Japoniški grybai auga lietuviško beržo rąstuose. Tinka tik rankiniu būdu nupjauti beržai, kad nebūtų pažeista medžių žievė, išlaikyta tinkama drėgmė. Strumskiams tokių rąstų įsigijimas buvo tikras iššūkis. Rąsteliai grybams auginti tinka ketverius metus.

Šitake – skanūs, bet nepigūs grybai. Kilogramo kaina – 25 eurai.

Būtinos tam tikros gamtinės sąlygos, kad būtų galima sulaukti gero grybų derliaus. Ant vieno rąstelio užauga vidutiniškai du kilogramai grybų. „Mes, augindami grybus natūraliai, negalime kontroliuoti nei drėgmės, nei temperatūros, nei šviesos. Kaip yra – taip ir yra. Visų trijų minėtų parametrų neturi būti per daug, bet ir ne per mažai – optimaliai. Grybams patinka pavėsis, miško sąlygos, mūsų šitake auga ten, kur tiesiogiai saulė nekaitina“, – grybų auginimo subtilybes aiškino Mantvydas Strumskys.

Brangius grybus realizuoti – nelengva

Visi grybų auginimo metai Strumskiams davė gerą grybų derlių. Tačiau grybų augintojai susidūrė su realizavimo problema.

Brangius, 25 eurus už kilogramą kainuojančius grybus, nebuvo paprasta parduoti. Kadangi Strumskiai augino nemažai šilauogių, šitake pardavimai buvo tik kaip priedas prie uogų verslo.

„Parduodavome po truputį grybų paragauti. Vėliau atsirado keletas nuolatinių klientų, kurie labai šitake pamėgo. Japoniški skanėstai keliauja į restoranus, prekiaujama internetu, patys šeimininkai prekiauja kartu su šilauogėmis. Masinio grybų pirkimo nėra, ir nereikia tikėtis, kad bus. Rąsteliai grybams auginti dar tiks porą metų. Paskui reiks spręsti, skaičiuoti, ar verta auginti toliau“, – sakė M. Strumskys.

Uogų ir grybų ūkis, Mantvydo Strumskio tvirtinimu, jo šeimai yra labiau ne verslas, bet laisvalaikio praleidimo būdas. Sutuoktiniai, turintys inžinerinį išsilavinimą, dar dirba darbus mieste.   

 „Iš kaimo tikrai jau niekur nebesikelsime. Gal ir keistokai atrodo, bet nelengvas fizinis darbas padeda pailsėti nuo protinių užsiėmimų. Jei pardavimui grybų ir neauginsime, savo reikmėms – tikrai. Labai šiuos grybus mėgstame. Šitake puikiai tinka kiaušinienei, įvairiausiems padažams, pagardams...“, – įsitikinęs Mantvydas Strumskys.

Iš Rytų Azijos kilęs, daugiau kaip du tūkstančius metų žinomas valgomasis šitake grybas, naudojamas ir kaip maistas, ir kaip vaistas. 1969 metais japonų mokslininkas Tsetsuro Ikekawa atliko ir paskelbė tyrimus, įrodančius šiteke naudą kovoje su vėžiu, navikais, pasižymi stipriu antivirusiniu poveikiu, padeda sergant viršutinių kvėpavimo takų ligomis, turi daug vertingų medžiagų ir panašiai.

Facebook komentarai