Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Europa žengia žaliojo kurso link: bioekonomikos vaidmuo

Autorius: prof. dr. Astrida MICEIKIENĖ, VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė
Astrida Miceikienė.
Astrida Miceikienė.
Printer Friendly, PDF & Email

Europos Sąjunga keičia kursą ir juda žaliojo kurso link, mažina iškastinių išteklių naudojimą. Juos keičia atsinaujinančiais ištekliais. Šis kursas yra ES šalių veiksmų gairės, kaip užtikrinti ES ekonomikos tvarumą. Tai bus pasiekta klimato ir aplinkos problemas paverčiant galimybėmis visose politikos srityse ir užtikrinant, kad perėjimas būtų teisingas ir įtraukus visiems. Bioekonomikos vaidmuo šioje politikoje yra didžiulis. Kadangi žemės ūkis ir miškininkystė yra bioekonomikos pagrindas, tad žemės ūkio verslui atsiveria didelės galimybės.

Kaip teigia, Europos Komisijos ekspertai, šiam tikslui pasiekti reikės visų ekonomikos sektorių veiksmų:

• investuoti į aplinką tausojančias technologijas;

• remti pramonę, kad ji galėtų diegti inovacijas;

• plėtoti švaresnį, pigesnį ir sveikesnį privatų ir viešąjį transportą;

• mažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro;

• užtikrinti energijos vartojimo efektyvumą pastatuose;

• bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais siekiant pagerinti pasaulinius aplinkosaugos standartus.

Lietuvos bioekonomikos sektoriuje sukurta beveik 5 mlrd. Eur bendrosios pridėtinės vertės, ir tai sudarė 13 proc. BVP. Didžiausią pridėtinę vertę sukuria maisto pramonė (kartu su gėrimų ir tabako gaminių gamyba) ir žemės ūkis, atitinkamai 32 ir 22 proc. bioekonomikos BPV. Tai pagal apyvartos apimtis didžiausi Lietuvos bioekonomikos sektoriai. Biogrįsta baldų pramonė sukuria apie šeštadalį Lietuvos bioekonomikos bendrosios pridėtinės vertės, medienos ir jos gaminių pramonė – dešimtadalį, kiek mažesnę dalį – biogrįsta tekstilės, drabužių ir odos gaminių pramonė.

Beveik du trečdaliai bioekonomikoje dirbusių asmenų užimti maisto sektoriuje. Kiek daugiau nei ketvirtadalis jų dirbo miško biomasės pagrindu vystomame sektoriuje, mažiau nei dešimtadalis – biogrįstoje tekstilės, drabužių ir odos gaminių gamyboje ir labai menka dalis– biogrįstose chemijos bei farmacijos pramonės šakose.

Žaliajam tikslui pasiekti kimamasi veiksmų, kurių vienas yra “nuo ūkio iki stalo”.

Fransas Timmermansas, vykdomasis Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas teigia, kad „Koronaviruso krizė parodė, kokie esame pažeidžiami ir kaip svarbu atkurti žmogaus veiklos ir gamtos pusiausvyrą. Žaliojo kurso biologinės įvairovės strategija ir strategija „Nuo ūkio iki stalo“ užtikrins naujo lygio, geresnę gamtos, maisto sistemų ir biologinės įvairovės pusiausvyrą, apsaugos mūsų sveikatą ir gerovę ir kartu didins ES konkurencingumą ir atsparumą. Šios strategijos yra esminis mūsų vykdomos pertvarkos elementas“.

Kadangi žaliojo kurso eigoje bus siekiama sumažinti pesticidų, trąšų ir ntimikrobinių medžiagų, naudojamų ūkiniams ir akvakultūros gyvūnams, ekologinis ūkininkavimas yra viena iš ateities žemės ūkio vystymo sričių. Komisija rems ES ekologinius ūkius, siekdama, kad iki 2030 m. jie sudarytų 25 proc. visų ūkių.

Atliekų mažinimas ir perdirbimas, žiedinė bioekonomika, trumposios maisto grandinės, aukštesnės pridėtinės vertės produktai. Tai reikšminiai žodžiai žaliojo kurso kontekste. Lietuvos žemės ūkio verslo žodyne turi atsirasti šie žodžiai jau dabar. Kuo greičiau tą suprasime ,tuo daugiau galėsime pasinaudoti naujojo laikotarpio teikiamomis galimybėmis.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA