Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

EK pateikė pastabas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiam planui

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Europos Komisija pateikė pastabas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 m. strateginiam planui, kuriose siūloma labiau atsižvelgti į apsirūpinimo maistu situaciją, susiklosčiusią Rusijai užpuolus Ukrainą, taip pat daugiau dėmesio skirti žaliajai sektoriaus politikai, tvaresniems gamybos būdams, kaimo gyvybingumui ir skaitmenizavimui bei ūkininkų konsultacijoms.

Tai įprastas procesas – praėjusių metų pabaigoje šalims narėms pateikus savo strateginius planus Europos Komisija per nustatytą terminą visiems teikia pastabas ir laukia patikslinimų, o vėliau planas bus tobulinamas pagal pastabas, suderinimas ir patvirtinamas.

„Europos Komisija (EK) labai akcentuoja apsirūpinimo maistu svarbą ir kartu priklausomybės nuo išorinių išteklių – trąšų, energetinių resursų – mažinimą bei žemės ūkio atsparumo didinimą dėl Rusijos karo Ukrainoje pasekmių. Valstybės raginamos pertvarkyti savo gamybinius pajėgumus taikant tvaresnius gamybos būdus.

Mūsų prašoma užtikrinti, kad nauji geros agrarinės aplinkos būklės (GAAB) reikalavimai atitiktų ES reglamentus, taip pat daugiau dėmesio skirti kaimo gyvybingumui, žinioms bei inovacijoms, skaitmenizavimui.

Plane pasigesta konkretumo, kaip mes įgyvendinsime ES Žaliąjį kursą ir strategiją „Nuo lauko iki stalo“, ambicingesnės ekologinio ūkininkavimo plėtros. EK nori matyti konkretesnius įsipareigojimus ir rodiklius.

Artimiausiu metu su socialiniais partneriais tęsime diskusijas dėl Strateginio plano tobulinimo atsižvelgiant į EK pastabas“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

EK palankiai įvertino Lietuvos planus mažinti priklausomybę nuo importo, tačiau ragina užtikrinti tvarų ilgalaikį ūkių pajamų augimą. Dėl Rusijos karo Ukrainoje raginama numatyti priemones, kurios padėtų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stiprinti rizikų valdymą.

Komisija taip pat pastebėjo Lietuvos pastangas skatinti tvarų ūkininkavimą taikant aukštesnius geros agrarinės aplinkos būklės reikalavimus ir ekoschemų įvairovę, nors, EK vertinimu, kai kurie GAAB reikalavimai neatitinka ES reglamentų, o kai kurios ekoschemos galėtų būti ambicingesnės.

Pastabose palankiai įvertinta tai, kad Lietuva pasirinko taikyti tiesioginių išmokų „lubas“, tačiau EK mano, kad dar ne visos teisingesnio tiesioginių išmokų paskirstymo galimybės išnaudotos.

Taip pat įvertintos Lietuvos pastangos skatinti jaunų ūkininkų įsikūrimą, bet lėšų kaimo gyvybingumui palaikyti galėtų būti skirta daugiau. EK Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023 – 2027 m. strateginiame plane pasigedo žemės ūkio žinių ir inovacijų strategijos bei skaitmenizavimo tikslų.

Lietuvos prašoma pateikti ir konkrečius efektyvesnio pesticidų ir trąšų naudojimo tikslus, dar padidinti ir taip ambicingą Lietuvos planą dvigubai išplėsti ekologinio ūkininkavimo plotus bei įvertinti galimybes dar daugiau dėmesio skirti kraštovaizdžio elementams.

„EK dėmesys žemės ūkio atsparumo didinimui Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje ir kylantis poreikis mažinti priklausomybę nuo išorinių resursų rodo, kad pasirinkome teisingas strategines kryptis – labiausiai remti mažus, vidutinius ūkius ir įvairius sektorius bei prioritetą teikti ūkininkaujantiems tvariai – diversifikuodami gamybą, ją išskaidydami po smulkesnius ūkius visoje Lietuvoje mažiname rizikas, o tvarumas mažina priklausomybę nuo išorės veiksnių. Šios kryptys nesikeis.

Su socialiniais partneriais tarsimės, kaip atsižvelgti į EK pastabas dėl GAAB reikalavimų bei jų sąsajų su ekoschemomis ir peržiūrėsime žemės ūkio žinių ir inovacijų bei skaitmenizavimo strategiją, nes tai svarbu mūsų ateičiai“, – teigia ministras K. Navickas.

Facebook komentarai

bas

a