Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Dzūkų „jūra“ dosni: sugauta įspūdingo dydžio plėšrūnė

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
 Žvejys Petras Grabauskas iš Veisiejų ir jo laimikis. Asmeninės nuotr.
Žvejys Petras Grabauskas iš Veisiejų ir jo laimikis. Asmeninės nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

„Žvejyba – mano didžiausia liga. Neduok Dieve, tokią ligą turėti. Linkiu nesusirgti“, – juokaudamas pradeda kalbą užkietėjęs žvejys, 45 metų Petras Grabauskas iš Veisiejų. Žvejoja nuo vaikystės.

„Kiek save atsimenu, tai vis su meškere. Virš 30 metų, gal dar daugiau jau žvejoju“, – skaičiuoja jis. Kantrybės žvejyboje Petras turi į valias: gal todėl jį lydi sėkmė? Tai užkietėjęs žvejas paaiškina paprastai: „Kai žvejoji kiekvieną, tai ir pasitaiko. Sako, geras žvejas. Ne žvejas geras, laiko daug skiria. Stengiuosi – mokausi. Žvejoju ištisus metus, daug dienų per savaitę ir blogo oro man nebūna“.

Išmokęs šamus pasišaukti

Laimikių jo, žvejo, karjeroje buvę visokių, pasigirti tikrai turi kuo, o ir patirties nors vežimu vežk. „Aš noriai pasakoju, dalinuosi, tikrai nieko neslepiu. Ne vieną ir pamokęs, ne vienam ir pataręs“, – sako tituluotas žvejas.

Jo didžiausias laimikis – 2 metrų 46 kilogramų šamas pagautas Veisiejų ežere. Mano, kad šis milžinas galėjo būti 40 metų.

„Ir ne tik šį. Dar esu pagavęs 36 kilogramų šamą, ilgis buvo 1.90“, – sako jis.

Anot jo, kad šamus pagautų, turėjęs išsidrožti specialų pagaliuką, kad pasišauktų.

„Rusai sako, kad jį reikia pasidaryti pačiam, tada seksis. Mane pamokė vienas maskvietis. Su tuo pagaliuku išgaunamas garsas, sutrenkus per vandenį, na, panašiai kaip šampanas išautų. Pasidaręs, trečioje dienoje savo didyjį šamą ir sugavau“, – pasakoja jis pridurdamas, kad domėjosi, skaitė, žinojo, kad seniau Veisiejų ežere sugautus didelius šamus žydai pirkdavo.

Žieminės žvejybos rekordas – įspūdinga plėšrūnė

Šįkart Petras gaudydamas ešeriukus ant Dusios ežero apie vidurdienį sugavo lydeką - įspūdingo dydžio: svoris 8 kilogramų, 106 cm ilgio.

„28 metrų gylyje balta blizgute. Nuo dugno paėmė“, – priduria patyręs žvejys. Atkreipia dėmesį, kad blizges jis darąs pats. „Blizgė buvo praryta giliai gerklėje“, – priduria jis.

„Žiemą sugauti tokią lydeką ir dar ant tokios mažutės meškerytės fantastika. Tuo ši lydeka ir ypatinga, o šiaip esu pagavęs ir didesnių: ir 11, ir 12 kilogramų lydekų“, – sako jis. Jam sekasi traukti nemenkus karšius, lynus, tokio dydžio, kad kitam žvejui tai gali būti viso gyvenimo svajonė. „Antri metai bandymų, davė rezultatus, jau pagavau ir lašišų“, – sako jis.

Šis laimikis, ant Dusios ledo, įsimins žvejui ir todėl, kad tai jo žieminės žvejybos rekordas.

„Nesitikėjau. Gaudžiau sau ešeriukus su lengvu spiningėliu. Dusios ežero ešeriukai patys skaniausi, skanesnių nesu ragavęs. Tą tvirtina net gurmanai“, – patikina jis pridurdamas, kad jis jau galintis netgi pagal skonį pasakyti, kokiame ežere žuvis sugauta. Tądien jis dar kokius 4 kilogramus ešeriukų pagavo, ne tik įspūdingą gražuolę lydeką.

Lyg tyčia didesnę eketę buvo pasidaręs, tad su draugo pagalba ir ištraukę plėšrūnę.

„Jis kišo rankas į ledinį vandenį net pirštai kruvini buvo, bet nepaleido jau“, – pasakoja apie savo bičiulio draugišką pagalbą Petras. „Žiemą plonu valu pagauti tokią lydeką tikrai sunku. Stebuklas, kad nenukando, per plonas valiukas, ešeriukams gaudyti tik“, – teigia jis.

Lazdijų žvejus „uždarė“ pačiame ežeringiausiame krašte

Po tokios sėkmės žvejys jau kitą dieną vėl sėdėjo ant Dusios ledo.

„Pagavau ir ešeriukų, ir lydekų. Šįkart sugautos plėšrūnės virš dviejų kilogramų“, – sako vyriškis.

Anot jo, dabar ant Dusios tik vietiniai žvejai sėkmę bando. Sako, šiemet gerai kimba, kasdien ešeriukų parsivežantis.

„Karantinas, tai iš kitų savivaldybių neatvažiuoja, mes vieni. Lazdijų žvejus uždarė pačiame ežeringiausiame rajone – skųstis negalime. Kiti gi nagus graužiasi“, – sako jis pridurdamas, kad vietiniams tai visai patinka, bet jam žvejai niekad nemaišė, iš kur jie bebūtų atvykę.

O ant Žaltyčio ar žvejojote?

„Oi, ne, ką aš ten toj baloj veiksiu? Kad ten gylis 3 metrai, ten nėr ką veikti, perbrist galima, o kai 60 valčių dar buvo, tai lydekos, ko gero, išmoko visų firmų blizgių ženklus, žino, kokią traukia pro jų nosį“, – postringauja jis.

Suka galvą, ant kurio ežero geriausiai kibs

Patyręs žvejys stebisi, kodėl žvejai negaudo seliavų. „Ar nepopuliaru, ar neįprasta“, – svarsto jis pridurdamas, kad dabar juk ir jas galima sėkmingai gaudyti, o ir yra jų Lazdijų krašto ežeruose. Jis pats seliavas gaudąs Ančios ežere iš  duobių iki 30 metrų gylio. Pataria ir kitiems pamėginti jas gaudyti. Sako, kad ir smagu, ir verta.

Įspūdingos lydekos galva – žuvienei

O ar skani buvusi jo sugauta žuvis? Nuotraukose įspūdinga gražuolė, pasirodo, virto... faršu. „Nugarinę dalį sumalėme - kotletams, neperpjoviau papilvės bus kepsnių. Metelių krašto žmonės pasakė receptą, kaip išsikepti lydekos kepsnį. Skanu, patiko net žmonai, kuri retai žuvį valgo“, – pasakoja jis. O lydekos galva - trofėjus? „Oi, ne. Žuvienei“, – juokiasi jis.

Prisipažįsta, jog nėra dideli žuvies mėgėjai. Tačiau Petras savo sugautos žuvies niekad neparduoda. „Kas kita, kai išsimainau su kokiu medžiotoju į žvėrieną ar su kokiu ūkininku į jo užaugintas gėrybes“, – sako žvejys.

Žvejoja jis ant visų ežerų, kurie arčiausiai Veisiejų. „Snaigynas, Ančia, žiemą – ant Dusios. Aš mėgstu ant gilių ežerų žvejoti“, – patikina jis. Tai galvos nesukate, ant kokio ežero žvejosite, visada žinote? „Kaip tik labai suki galvą gyvendamas Veisiejuose, ant kokio ežero šiandien geriausia kibtų. Mūsų kraštas ežeringas, jų tiek daug ir gerų, kad nežinai ant kurio šiandien geriau kibs“, – tikina žvejas. Prisipažįsta, jei šiemet ledo nebūtų buvę, būtų vykęs į Švediją ar Estiją pažvejoti. „Bet dabar tikrai nereikia niekur važiuoti“, – tarsteli jis.

Svajonių turi: nori sugauti didelį tuną

Žvejas gerai žino, ant kokio ledo saugu, nors prisipažįsta ne kartą buvo įlūžęs. Sako, kad pavojingiausi maži ežeriukai, o Dusia šiemet storu ledu pasidengė. Neslepia, kad buvo įsmukęs į ledinį vandenį ir 20 laipsnių šaltukui spaudžiant, bet tąsyk nė slogos nepasigavo.

Petras yra žvejojęs ir Airijoje, ir Amerikoje. „Kur bepakliūčiau, ten žvejoju“, – prisipažįsta jis. Tačiau didžiausios jo sugautos žuvys Lazdijų rajone. „Esu ir vandenynuose žvejojęs, ir ryklius gaudęs, bet didžiausia mano sugauta žuvis Lazdijų rajone“, – sako jis.

Svajonių žvejys turi. „Septynerių būdamas džiaugiausi sugautais karosais, o dabar norėčiau sugauti didelį tuną. Nors ir dabar mano žvejyba pavasarį prasideda nuo karosų“, – sako šypsodamasis jis.

 

Facebook komentarai