Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Dirvožemio apsauga: dengiamieji augalai

Autorius: Vytautas LIAKAS, VDU Žemės ūkio akademijos docentas
20 – 30°C šaltis neįveikė 16 cm storio sniego sluoksnio. Po sniegu žemė nesušalusi. Autoriaus nuotr.
20 – 30°C šaltis neįveikė 16 cm storio sniego sluoksnio. Po sniegu žemė nesušalusi. Autoriaus nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Kelias dienas užtrukęs šaltukas kėlė nemažai diskusijų – įšals žemė ar ne po sniegu. Apžiūrėjus keliose skirtingose vietose pasėlius, pastebėjome, kad 20 – 30°C šaltis neįveikė 16 cm storio sniego sluoksnio. Po sniegu žemė nesušalusi.

Kokios mintys kyla? Pirma – augalams negręsia iššalimas; antra – labai didėja sniego pelėsio paplitimo tikimybė, ypač sėjant kviečius po netinkamų priešsėlių, žieminiai rapsai taip pat gali iššusti; trečia – geresnė žinia ta, kad tirpstant sniegui vanduo nenutekės sušalusiu paviršiumi, nusinešdamas dirvožemį ir maisto medžiagas, o susigers į dirvožemį ir papildys drėgmės atsargas. Žiūrint į situaciją po sniegu, galvoji, kad geresnis scenarijus būtų, jei sniegas nutirptų ir viskas prasidėtų iš pradžių. Tačiau mes nieko negalime įtakoti. Žemdirbio darbas primena šachmatų partiją: figūros ant lentos sudėliotos, o rezultatas priklausys nuo ėjimų sekos.  

Šiuo metu spėlioti ir prognozuoti, kas bus – sudėtinga, pakalbėkime apie kitus nemažiau svarbius žemdirbystės aspektus. Žemės ūkio intensyvinimas turi pasekmių dirvožemiui, tai – biologinės įvairovės nykimas, azoto išgaravimas bei išsiplovimas, paviršinio vandens eutrofikacija (ekosistemos kitimas, sukeltas cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių pertekliaus), gruntinio vandens užteršimas pesticidais ir nitratais ir amoniako lakumas dėl nesubalansuoto tręšimo. Tokia yra statistika, bet žinome, kad žemdirbiai labai stengiasi išsaugoti aplinką ir savo verslą.

Augintojai supranta, kad sveikas dirvožemis yra būtinas, kad sausumos ekosistemų vientisumas išliktų nepažeistas arba atsigautų nuo trikdžių, tokių kaip sausra, patogenų paplitimas bei cheminė tarša. Dėl to dirvožemio apsauga yra svarbiausias ir išsamus ekosistemos procesų supratimas ir labai svarbus veiksnys, užtikrinant sveiko dirvožemio išlikimą.

Kalbant apie ateities perspektyvas ir direktyvų vykdymą, pabrėžiama, kaip svarbu išsaugoti dirvožemio biologinę įvairovę. Biologinė įvairovė apibrėžiama kaip gyvųjų organizmų kintamumas ir apima rūšių bei ekosistemų įvairovę. Gamtos ir biologinės įvairovės apsaugą, kai kurių šalių vyriausybinės organizacijos rekomenduoja įtraukti į visos šalies sausumos ir vandens aplinkos stebėjimo programą.

Žinoma, kad įvairūs dirvožemio veiksniai padidina maistinių medžiagų prieinamumą augalams ir užtikrina augalų produktyvumą. Įtakingiausi gali būti dirvožemio mikroorganizmų bendrijos, esančios šaknų rizosferoje, kur tarp šaknų, dirvožemio ir mikroorganizmų vyksta sudėtinga sąveika. Šaknų eksudatai veikia kaip mikroorganizmų substratai ir signalinės molekulės, sukuriančios sudėtingą ir persipynusį ryšį tarp augalų ir mikroorganizmų. Dėl to labai svarbus vaidmuo tenka dengiamiesiems augalams, natūraliose ekosistemose nelieka nepridengto paviršiaus. Visų pirma, dengiamieji augalai mažina dirvožemio eroziją, gerina vandens infiltraciją ir mažina nuotėkį, gerina dirvožemio maistingųjų medžiagų sulaikymą ir kuria dirvožemio organines medžiagas.

Augalų auginimas – įprasta agroekosistemų praktika ir siejamas su organinių medžiagų mažėjimu dirvožemyje, kuris vyksta dėl oksidacijos. Siekiant sumažinti oksidacijos pasekmes, aukštos žemdirbystės kultūros šalyse pradėtos taikyti No-till ir Mini-till technologijos. Ilgainiui jos tapo populiaresnės kaip priemonės, galinčios sumažinti dirvožemio organinės medžiagos nuostolius.

Atlikta daug tyrimų tikslu nustatyti sumažinto žemės dirbimo įtaką dirvožemio organinės medžiagos pokyčiams, naujausios išvados rodo, kad derinant pasėlius su žemės dirbimo praktika ir keičiant žemės dirbimo intensyvumą, galima stabilizuoti arba padidinti organinių medžiagų kiekius dirvožemyje. Dar nepakanka informacijos apie augalų dangos tipo ir auginimo technologijų poveikį dirvožemio kvėpavimui (t.y šaknų + mikrobų kvėpavimas).

Dirvožemio organinė medžiaga yra labai reaktyvus, visur esantis dirvožemio komponentas. Tai svarbus dirvožemio kokybės požymis, turintis įtakos dirvožemio produktyvumui ir fizinei būklei. Dengiamieji augalai naudojami dirvožemio kokybei pagerinti ir sumažinti maistinių medžiagų nuostolius. Belieka nustatyti, kokią įtaką skirtingų augalų dangos ir pasėlių sistemos daro dirvožemio organinių medžiagų charakteristikoms, anglies ciklui bei ekonomikos ir aplinkosaugos rodikliams.

Dirvožemio organinės medžiagos turinys ir savybės priklauso nuo žemės ūkio praktikos ir į dirvą grąžinamų augalų liekanų kiekio ir rūšies. Remiantis tyrimų atliktų skirtingose vietose duomenimis, dirvožemio organinės medžiagos kiekis sėjomainoje su dengiamaisiais augalais buvo žymiai didesnis nei be dengiamų augalų.

Sumažinus ar atsisakius žemės dirbimo, galima pagerinti dirvožemio struktūrą ir vandens išsaugojimo galimybes, o dengiamieji augalai padidina C ir N kiekį dėl augalų liekanų skaidymo, šaknų eksudatų ir simbiotinės ir nesimbiotinės azoto fiksacijos. Dengiamųjų augalų auginimo ir sumažinto žemės dirbimo nauda ir išlaidos priklauso nuo konkretaus agronominio konteksto.

Pavyzdžiui, dengiamieji pasėliai, padidindami dirvožemio vandens infiltracijos ir kaupimo pajėgumus bei sudarydami palankesnes sąlygas dirvožemio mikroorganizmams, gali esmingai pagerinti pasėlių produktyvumą. Dengiamieji augalai gali sumažinti dirvožemio eroziją, padidinti mikroorganizmų biomasę ir dirvožemio C bei N kiekį, kontroliuoti piktžoles ir padėti išvengti maistinių medžiagų pertekliaus išplovimo į gruntinius vandenis.

Tačiau dengiamųjų augalų auginimas gali ir padidinti finansines išlaidas, o esant drėgmės deficitui, gali sumažėti vandens atsargos  kitiems pasėliams. Be to, dengiamiesiems pasėliams turi būti parenkami augalai, kurie pakankamai greitai mineralizuojasi, kad būtų galima laiku pasėti kitus augalus.

Atsisakius intensyvaus žemės dirbimo, galima sumažinti išlaidas, sumažėja sunkios ir brangios technikos naudojimas, padidėja dirvožemio organinės medžiagos kaupimasis dirvos paviršiuje, pagerėja vandens įsiskverbimas bei vandens išsaugojimo pajėgumas ir sumažėja erozija. Kita vertus, dirbamus laukus kurį laiką reikia atidžiau stebėti, nes pirmus 2–3 metus gali labiau plisti piktžolės, gali reikėti atsakingiau parinkti augalus bei jų apsaugą, reikės specializuotos technikos sėjai bei augalinių liekanų paruošimui nuėmus derlių.

Pereinamuoju laikotarpiu, kai kurių lauko augalų derlingumas gali sumažėti, bet reikia vertinti ekonominį efektą, atsižvelgiant į gerėjančias dirvožemio savybes, mažėjančias degalų sąnaudas, mažesnes energijos sąnaudas. Dengiamieji augalai neatsiejami nuo dirvožemio mikroorganizmų, kurie nepaprastai svarbūs palaikant fizinę dirvožemio struktūrą ir daugelį jo funkcijų, tačiau stebėtinai mažai žinoma apie tai, kaip žemės dirbimas veikia dirvožemio mikroorganizmų bendrijos sudėtį ir jų funkcijas agroekosistemose. Dėl to priklausomai nuo žemės dirbimo svarbu tinkamai parinkti dengiamuosius augalus, tuomet būtų galima kontroliuoti mikroorganizmų populiaciją, tačiau intensyvioje žemdirbystėje būtini ir mikrobiologiniai preparatai, skatinantys mikroorganizmų populiacijos plėtrą dirvožemyje.

Mikroorganizmų populiacija ir sudėtis priklausys nuo auginamų augalų, nes santykis tarp dirvožemio mikroorganizmų bei bakterijų ir grybelių šaknų rizosferoje paremtas simbiozės dėsniais (naudingais tarpusavio santykiais). Dirvožemio biota populiacijos augimu labai greitai reaguoja į biomasės didėjimą ir čia lemiamas vaidmuo tenka šaknų išskyroms. Parinkus tinkamus dengiamuosius augalus, formuojančius stiprius ryšius su mikorize, mikroorganizmų skaičių dirvožemyje galima padidinti šimtus kartų. Kadangi augalininkystės technologijose neišvengiamai naudojamos priemonės, slopinančios mikroorganizmus, tai, siekiant aukštesnio augalų produktyvumo, rekomenduojama derinti mikrobiologinius preparatus su dengiamaisiais augalais.

Tradicinėse technologijose visko, ko reikia augalams, stengiasi įnešti pats augintojas, o technologijoje, paremtoje augalų simbioze, augalų partneriais, aprūpinančiais juos maisto medžiagomis, tampa aktyvieji dirvožemio mikroorganizmai. Tinkamai parinkti dengiamieji augalai neleidžia nusilpti mikroorganizmams, juos nuolat maitina, apsaugo nuo neigiamų aplinkos veiksnių ir palaiko jų gyvybines funkcijas.     

Facebook komentarai