Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Didžioji dalis paramos atriekta smulkiems ir vidutiniams ūkiams

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Šiais metais Žemės ūkio ministerija ypatingą dėmesį skyrė smulkiems šeimos, vidutiniams ūkiams bei jaunųjų ūkininkų paramai. Priimti atitinkami sprendimai tiek dėl Lietuvos kaimo plėtros programos lėšų perskirstymo ir COVID-19 paramos skyrimo taisyklių, tiek dėl naujojo finansinio laikotarpio.

Lietuvoje jau kurį laiką stebimas ūkių stambėjimo procesas. Nors smulkių ir vidutinių ūkių Lietuvoje vis dar yra daugiausia - apie 85 proc.visų šalies ūkių valdo iki 30 ha - tačiau išgyventi iš tokių ūkių gaunamų pajamų darosi vis sunkiau. Susidūrę su sunkumais smulkūs ir vidutiniai ūkiai pasitraukia iš žemės ūkio gamybos ir perleidžia savo turimus žemės plotus stambiems ūkininkams, tad žemės ūkio veikla darosi vis mažiau patraukli ir jauniems žmonėms - didžioji Lietuvos ūkininkų dalis yra sulaukę daugiau kaip 40 metų.

ŽŪM, siekdama užtikrinti kartų kaitą ir smulkių bei vidutinių ūkių gyvybingumą, šiais metais itin didelį dėmesį skyrė būtent jiems.

Toks dėmesys, anot žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, yra būtinas, nes šeimos ūkių svarba valstybei yra neabejotina – jie ne tik didina konkurencingumą, kaimo gyvybingumą, užimtumą, stabilumą bet ir labiau prisideda prie aplinkos tausojimo.

„Lietuviški šeimos ūkiai, nepriklausomai nuo jų dydžio ir nuosavybės formos, yra „kiečiausia investicija“ – investicija į žemę, kurios jokiomis sąlygomis neperkelsi į kitas šalis. Šeimos ūkininkavimas yra daugiau nei profesinė veikla, nes ji atspindi gyvenimo būdą, pagrįstą vertybėmis ir tradicijomis“, - teigia žemės ūkio ministras A. Palionis.

Smulkieji ir vidutiniai ūkininkai noriai siekia stiprinti savo ūkius

Ūkininkai norintys modernizuoti ir sustiprinti savo ūkius, tai gali pasinaudoti Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m.  programos (KPP) veiklos srities ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ teikiamomis galimybėmis.

Iki š. m. spalio 1 d. paramos gavėjais patvirtinti 4 865 pareiškėjai, kuriems numatyta skirti 375,8 mln. eurų paramos lėšų, o išmokėta jau 316 mln. Eur (iš viso šiam programiniam laikotarpiu skirta 439,3 mln. Eur paramos lėšų).

Net 63 proc. visų pagal šią veiklos sritį finansuojamų paramos gavėjų ūkiai patenka į smulkių ir vidutinių ūkių (ūkio dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8 tūkst. Eur iki 50 tūkst. Eur) kategoriją.

Rekordiškai išaugo finansavimas smulkiesiems ūkiams

Šiais metais buvo ieškoma galimybių padidinti finansavimą ir 2014–2020 m.  KPP priemonės ,,Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sričiai ,,Parama smulkiesiems ūkiams“.  Smulkiesiems ūkininkams papildomai buvo skirta 10 mln. Eur iš valstybės biudžeto, dar 8 mln. Eur perskirstyta iš kitų KPP priemonių.

„Bendras smulkių ūkių finansavimas pagal šią priemonę, skirtas 2014-2020 m. laikotarpiui, išaugo nuo 12 iki 64 mln. Eur, o tai yra daugiau nei 5 kartus“, - pabrėžia žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė ir primena, kad šios veiklos srities parama gali pasinaudoti ūkiai, kurių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 4 tūkst. Eur iki 7 999 Eur, o pieninės galvijininkystės ūkių melžiamų karvių skaičius turi būti nuo 3 iki 9, karvės turi sudaryti daugiau kaip 50 proc. bendro valdos dydžio.

Jauniesiems ūkininkams

Parama jauniesiems ūkininkams, lyginant su 2019 m., išaugo net 5,7 mln. Eur. 2019 m. jaunųjų ūkininkų įsikūrimui buvo skirta 13 mln. eurų, iš jų panaudoti 11,6 mln. Eur. 2020 m. šiai priemonei buvo skirta –16,9 mln. Eur, tačiau paraiškų buvo gauta didesnei sumai, todėl viso buvo skirta net 18,7 mln. Eur.

„Sulaukus tokio jaunųjų ūkininkų susidomėjimo ir siekiant patenkinti visas, minimalų atrankos balų skaičių surinkusias paraiškas, šiai priemonei buvo skirti dar papildomi 1,9 mln. Eur. Matome, kad ši priemonė labai reikalinga jauniems būsimiems ūkininkams, kurie turi žinių, bet neturi pradinio kapitalo. Siekiame, kad jie kurtų savo ūkius, pradėtų ūkininkauti ir taip prisidėtų prie kaimo gyvybingumo palaikymo“, - teigia patarėja.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Rutkauskaitės, veiklos sritimi „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ visada jaučiamas didelis susidomėjimas, sulaukiama daug skambučių, keliama daug klausimų, tad akivaizdu, kad ši parama itin reikalinga ir naudinga.

ES parama jauniesiems ūkininkams pagal veiklos sritį „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ skiriama ne vyresniems kaip 40 metų amžiaus ūkininkams, kurie pirmą kartą įsikuria žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip ūkio valdytojai, turi reikiamų profesinių įgūdžių bei kompetencijos (arba įsipareigoja juos įgyti iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos) ir pateikia verslo planą.

Parama patyrusiems nuostolių dėl COVID-19 pandemijos

Dėl kilusios COVID-19 pandemijos šie metai ypatingi tiek žemės ūkiui, tiek visai ekonomikai. Anot ministro patarėjos, ūkininkams reikėjo greitų ir svarių pagalbos priemonių, tad, tariantis su socialiniais partneriais ir įvertinus visas galimas finansines priemones, nuo pandemijos nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui jau skirta ženkli parama – 140,3 mln. Eur.

„Kalbant apie paramą, kuri skirta kompensuoti ūkininkų patirtus nuostolius dėl COVID-19 pandemijos, didelis dėmesys buvo skiriamas gamintojams, kuriems buvo mažinamos supirkimo kainos – pieninių karvių, kiaulių, galvijų laikytojams. Smulkiems pieninių karvių laikytojams (iki 9 karvių) išmokėta 9,37 mln. Eur, laikantiems nuo 10 iki 99 karves – 16,6 mln. Eur, laikantiems virš 100 karvių – 10 mln. Eur. Iki 9 galvijų laikantiems asmenims išmokėta 422 tūkst. Eur, nuo 10 iki 99 galvijus – 1 mln. Eur, o laikantiems virš 100 gyvūnų – taip pat 1 mln. Eur“, - informuoja G. Pupšytė.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA