Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Didžiausi apleistos žemės plotai – Vilniaus ir Molėtų rajonuose

Autorius: ELTA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Per praėjusius metus apleistos ir nenaudojamos žemės plotai visoje šalyje, nors ir nežymiai, tačiau sumažėjo. Vis dėlto, kaip ir ankstesniais metais, didžiausi apleistos žemės plotai, už kuriuos gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai, gali būti aptikti Vilniaus rajone ir Šiaurės rytų Lietuvoje.

Palyginti su praėjusiais metais, apleistų žemės sklypų kiekis padidėjo 1 procentu.

Labiausiai tokių sklypų skaičius per metus išaugo Raseinių, Jurbarko Kalvarijos, Kaišiadorių, Jonavos ir Prienų rajonuose. Didžiausias šių sklypų skaičiaus mažėjimas fiksuotas Vilniaus rajone. Nepaisant to, čia apleistų sklypų skaičius didžiausias tarp visų šalies savivaldybių – iš viso Vilniaus rajone yra 5,2 tūkst. apleistos žemės sklypų.

Tuo metu apleistos žemės plotas šiuose sklypuose per metus sumažėjo 1,4 procento.

Didžiausias teigiamas pokytis taip pat fiksuotas Vilniaus rajone, tačiau čia apleistos žemės plotas išlieka didžiausias visoje šalyje – apie 2,9 tūkst. ha. Labiausiai apleistos žemės plotai per metus padidėjo Jurbarko, Kalvarijos, Jonavos, Raseinių, Prienų ir Kaišiadorių savivaldybėse

Be Vilniaus rajono daugiausiai apleistos žemės ūkio paskirties sklypų vis dar yra Šiaurės rytų Lietuvoje: Molėtų rajone yra 4,2 tūkst. tokių sklypų, kuriuose apleista žemė užima 2,5 tūkst. ha plotą, Utenos rajone (3,2 tūkst. sklypų, 1,9 tūkst. ha plotas), Trakų rajone (3,1 tūkst. žemės sklypų, 1,9 tūkst. ha plotas), Zarasų rajone (2,8 tūkst. žemės sklypų, 2,1 ha plotas) ir Ignalinos rajone (2,7 tūkst. žemės sklypų, 1,4 tūkst. ha plotas).

Mažiausiai apleistos yra Alytaus miesto, Šiaulių miesto, Klaipėdos miesto ir Visagino savivaldybėse, kuriose yra vos po kelis apleistos žemės sklypus, užimančius nedidelę savivaldybės teritorijos dalį.

Nė vieno apleistos žemės sklypo šiuo metu nėra Palangos miesto savivaldybėje.

REGIA žemėlapyje skelbiama aktuali informacija apie apleistos žemės plotus gyventojams yra aktuali tuo, kad atsižvelgiant į apleistos žemės plotus, žemės sklypų savininkams gali būti skaičiuojami didesni žemės mokesčiai.

Žemės mokesčio įstatyme numatyta, jog savivaldybės, atsižvelgdamos į žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą, gali nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokesčio tarifą. Dažniausiai apleistai žemei būna nustatomas didžiausias – 4 proc. – mokesčio tarifas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, praėjusiais metais už apleistą žemę apskaičiuota mokesčio suma buvo beveik 2,4 mln. eurų.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA