Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Briuselyje užvirė nuožmi kova dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo

Autorius: Gediminas STANIŠAUSKAS
J. Wojciechowski’s teigia, kad rytų Europos ūkininkai nusipelno geresnio finansavimo.
J. Wojciechowski’s teigia, kad rytų Europos ūkininkai nusipelno geresnio finansavimo.
Printer Friendly, PDF & Email

Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos (AGRIFISH) sesijoje, kurioje ES šalių žemės ūkio ministrai kalbėjo ir apie būsimą Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimą, gerokai išsiskyrė nuomonės dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo (išorinės konvergencijos).

Ypač tam prieštarauja Olandija, Danija, Belgija, Italija, Kipras, Graikija, netgi Čekija. Pastaroji šalis, kaip manoma, prieštarauja todėl, kad jos žemdirbiai gauna beveik ES vidurkį siekiančias tiesiogines išmokas, todėl viršijus jį, šaliai tektų prisidėti didesnėmis įmokomis į ES biudžetą, o sykiu ir remti tokių valstybių kaip Lietuva, Latvija ar Estija ūkininkus.

Lietuva, kaip ir kitos šalys, gaunančios mažesnes tiesiogines išmokas, ragino teisingesnių sprendimų būsimoje BŽŪP.

Tiesioginių išmokų suvienodinimui pritaria naujasis Europos Komisijos komisaras žemės ūkiui, lenkas Janusz Wojciechowski’s.

Po šalių ministrų, prieštaraujančių tiesioginių išmokų suvienodinimui, pasisakymų, EK komisaras J. Wojciechowski’s dėl to labai apgailestavo.

„Labai atidžiai klausiausi tų argumentų, prieštaraujančių tiesioginių išmokų suvienodinimui. Tai ne dėl to, kad tie ministrai norėtų pagerinti situaciją tose šalyse, kuriose išmokų lygis yra labai žemas, o todėl, kad yra baimė, jog jų šalių ūkininkams reikės mokėti daugiau, kad kiti ūkininkai gyventų šiek tiek geriau“, – savo poziciją dėstė J. Wojciechowski’s.

Komisaras įsitikinęs, kad visų valstybių narių ūkininkai nusipelno geresnio finansavimo ir didesnės apsaugos.

„Tas žaliasis kursas dėl aplinkosaugos ir klimato kaitos galėtų būti ta galimybe, kuri leistų įtikinti visuomenę, kad reikia imtis priemonių gerinant klimato situaciją, rūpinantis gyvūnų gerove ir saugant aplinką. Bet tam būtinos didesnės pastangos dėl biudžeto“, – akcentavo J. Wojciechowski’s.

Pasak jo, svarbu įtikinti Europos plačiąją visuomenę, kad reikia labiau remti žemdirbius, kurie kaip tik ir rūpintųsi aplinkos apsauga. Komisaro teigimu, žemės ūkis šiuo metu išgyvena ne pačius lengviausius laikus, ypač smulkūs ir vidutiniai ūkiai.

„Daug jų nyksta. Per 10 metų Europos Sąjungoje išnyko 4 mln. ūkių arba po 1000 ūkių kasdien”, – teigė komisaras, pridurdamas, kad nėra ir naujos ūkininkų kartos, nes jaunimas nenori perimti ūkių. Jis teigė ieškosiantis tarp šalių narių sutarimo, kad ūkininkų dalia palengvėtų.

Ką pasiūlė Suomija?

Pirmininkaujanti Suomija pasiūlė daugiametėje finansinėje programoje (DFP) iš Bendrosios žemės ūkio politikos I-ojo (tiesioginės išmokos ir rinkų priemonės) ir II-ojo ramsčių (Kaimo plėtrios programa) lėšų net 40 proc. pinigų skirti su vadinamuoju „Žaliuoju kursu“ (aplinkos apsauga, klimato kaita) susijusiems projektams. Iki šiol iš Kaimo plėtros programos tam buvo skiriama 30 proc. pinigų.

Dauguma šalių, įskaitant ir Lietuvą, sutinka, bet tik tuo atveju, jei būtų susitarta dėl biudžeto ir žinoti, kokias priemones bei intervencijas bus galima užskaityti.

Dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo (išorinės kovergencijos) šalys dar nėra susitarusios. Apie tai bus diskutuojama 2020 metų pradžioje.

Ką kalbėjo kitų šalių atstovai?

AGRIFISH viešos sesijos metu buvo įvairių pasisakymų. Pateikiame kai kuriuos iš jų.

Jiri Sir (Čekijos Respublika): Neigiamai vertiname pasiūlymą dėl išorinės tiesioginių išmokų konvergencijos (suvienodinimo). Dabartinis pasiūlymas reikštų, kad Čekija, kaip valstybė narė, kurios tiesioginių išmokų suma yra mažesnė negu ES vidurkis, atsidurtų dar prastesnėje situacijoje, negu tos valstybės narės, kurios viršija vidurkį. Kalbant apie BŽŪP finansavimą, pritartume, kad būtų padidintas vokas kaimo plėtrai, o tiesioginių išmokų vokas, kurį siūlo komisija, mums atrodo nepakankamas.

Hilde Crevits (Belgija): Tiesioginės išmokos, susieta parama ir paskirstyta parama, priklausomai nuo hektarų. Tai yra tie klausimai, kuriuos dar teks svarstyti. Esame labai susirūpinę dėl būsimos daugiametės BŽŪP programos. Norime pasiųsti žinią, kad mūsų ūkininkai neturėtų tapti naujojo biudžeto aukomis.

Kaspars Gerhards (Latvija): BŽŪP finansavimas tarp valstybių narių yra esminis stojimo į ES sutarčių principas, ir šis principas yra pripažintas aukščiausiu lygiu. Tiesioginės išmokos turi būti suvienodintos.

Maria Patek (Austrija): Suomija žengė tinkamą žingsnį, bet jis nepakankamas. Mažiau lėšų BŽŪP neleis pasiekti tikslų. Veiksmingas klimatas, geresnė aplinkosauga – mes kalbame apie nuostatų įgyvendinamumą, kuriuos reikės įgyvendinti paramos gavėjams.

Arvo Aller (Estija): Jei kalbame apie žaliąją architektūrą, norėtume išlygų privalomuose reikalavimuose. Labai svarbu atsižvelgti į regioninę specifiką, siekiant BŽŪP tikslų. Pavyzdžiui, kalbant apie rūgštinius dirvožemius ir jų finansavimą.

Istvan Nagy (Vengrija): Mums reikia stabilaus BŽŪP biudžeto. Mes negalime reikalauti iš ūkininkų, ko jie negali padaryti. Kol nėra aiškus BŽŪP finansavimas, negalime svarstyti kaip bus. Kas dėl tiesioginių išmokų, tai mums svarbu, kad išliktų susietoji parama. O kas dėl aplinkosaugos, tai niekas neabejoja, kad reikėtų siekti žaliojo kurso tikslų. Tačiau būtina pusiausvyra tarp žemės ūkio įsipareigojimų ir įsipareigojimų kituose sektoriuose. Kai kalbame apie įsipareigojimus ūkininkams, tai mums svarbu, kad tie privalomi įsipareigojimai aplinkosaugai neapsunkintų smulkių ūkininkų.

Krzysztof Ardanowski (Lenkija): Apčiuopiamų rezultatų kol kas mažoka, bet visada išsakydavome savo argumentus. Galiu pakartoti argumentus dėl sąlygų, smulkių ūkininkų, susietai paramai reikalingų lėšų ir t.t. Tačiau jeigu jau apsimesime, kad esame buhalteriai, pagalvokime, ar tai keičia pasaulį (...) Turime padėti žemės ūkyje tiems, kurie jau nebemato perspektyvos. Taigi, nebeužtenka jiems teikti tik smulkią paramą. Reikia platesnės vizijos. Reikia remti, kas mėgina apsaugoti dirvožemį, nes jo erozija yra didžiulė problema. Ateities kartoms net neliks, kur ūkininkauti, jei tam neskirsime deramo dėmesio.

Desislava Taneva (Bulgarija): Kai įstojome į ES, tai mūsų ūkininkų padėtis nebuvo tokia, kaip kitų šalių ūkininkų. Ir dabar ji nėra tokia. Ekonomiškai, socialiai ir kitaip mums dar reikia daug pasiekti. Dar kartą pabrėšiu, kiek Bulgarijai yra svarbi susietoji parama. Mes reikalaujame didesnės paramos, nei pasiūlė Suomija, nes nebeliks nacionalinės pereinamojo laikotarpio paramos, kokia buvo iki šiol. Tai nėra numatyta ir naujuose BŽŪP planuose.

Mogens Jensen (Danija): Mes pritariame aplinkosaugos žaliam kursui, bet reikėtų, kad visos valstybės prie to prisidėtų. Tikiuosi, kad Europos Komisija skirs finansavimą. Tad svarbu, kad ūkininkai ir toliau galėtų gauti tiesiogines išmokas, jei jų veikla tampa palankesnė bioįvairovei ir klimato kaitai. Negalime pasikliauti savanoriškomis, neprivalomomis schemomis. Reikėtų numatyti tam tikrus reikalavimus ir kompensuoti ūkininkams jų indėlį. Tiesioginių išmokų suvienodinimui mes nepritariame ir ši mūsų pozicija visiems yra žinoma.

Costas Kadis (Kipras): Mes pritariame susietos paramos išlaikymui, bet nepritariame tiesioginių išmokų suvienodinimui. Pasisakome už tai, kad BŽŪP būtų toks pat, koks buvo anksčiau.

Per Callenberg (Švedija): Vienas svarbiausių klausimų, kaip BŽŪP galėtų prisidėti prie aplinkosaugos tikslų. Būtų gerai, kad I-ojo ramsčio (tiesioginių išmokų) priemonės būtų skirtos aplinkosaugai. Pritariame ir tam, ką siūlė Danija. Reikia užtikrinti, kad susietoji parama neskatintų auginti daugiau žemės ūkio produkcijos. Susietoji parama valstybėse narėse turėtų nuolat mažėti.

Nechita-Adrian Oros (Rumunija): BŽŪP biudžetą reikėtų išsaugoti bent jau tokį, koks jis yra šiuo metu. Turi būti išsaugota ir išorinė konvergencija (tiesioginių išmokų suvienodinimas), kad galėtume užtikrinti teisingas sąlygas visoms ES šalims. Kad nebūtų iš anksto užprogramuota, jog vienos šalys yra pranašesnes prieš kitas valstybes.

Michael Creed (Airija):  Jeigu mes reikalausime tiek daug iš vienos politikos srities (aplinkosaugos ir klimato kaitos), tai tam turime ir numatyti finansavimą. Ačiū komisarui, kad jis bent supranta, kokie iššūkiai laukia ūkininkų. Dėl BŽŪP mums viskas tinka, bet vėlgi, tam reikalingas ir toks pats ambicingas finansavimas.

Ką pasakė Lietuvos atstovas? 

Pasak Lietuvos atstovo ES Tarybos specialiajame žemės ūkio komitete Rolando Taraškevičiaus, lieka neišspręsti klausimai dėl BŽŪP finansavimo. „Derybų dėl daugiametės finansavimo programos kontekste, esminių sprendimų priėmimą riboja BŽŪP reforma.

„Tikrai neplanavau aptarti žemės ūkio elementų, kuriuos mes turime daugiametėje finansinėje programoje ir projekte, tačiau išgirdęs tokius labai neigiamus pasisakymus, komentarus ir pozicijas iš Danijos, Kipro, kitų valstybių narių dėl išorinės konvergencijos (tiesioginių išmokų suvienodinimo), esu priverstas pasakyti, kad turėtume pasielgti priešingai. Būsimame finansiniame laikotarpyje vieną kartą ir visiems laikams išspręsti tą istorinę neteisybę, – kalbėjo R. Taraškevičius. – Kitu atveju, dar ne vieną sykį ir ne prie vienos pirmininkaujančios valstybės narės ant stalo mes turėsime tik pažangos ataskaitų aptarimą“.

Kolegai iš Čekijos jis replikavo, kad praėjusią savaitę Čekijos ūkininkai, kartu su Baltijos valstybių ūkininkais, prieš Europos Vadovų Tarybą taip pat reikalavo teisingesnės BŽŪP ir išorinės tiesioginių išmokų konvergencijos.

„Pasikartosiu, ką esame ne kartą sakę, kad mes tikrai manome, jog visos reformos dokumentų rinkinys turi būti traktuojamas kaip viena visuma. Nė vienas BŽŪP reformos reglamentas neturi būti vertinamas kaip patvirtintas, kol nėra sutarta dėl viso paketo“, – Lietuvos poziciją išdėstė R. Taraškevičius.

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA