Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Be paramos priekrantės žvejai būtų priversti padžiauti tinklus

Autorius: Steponas GEDVILA
Lietuvos žvejai neslepia – be paramos lėšų jie neišgyventų.
Lietuvos žvejai neslepia – be paramos lėšų jie neišgyventų.
Printer Friendly, PDF & Email

Iki spalio 2 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programos pirmojo Sąjungos prioriteto priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“.

Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta 190 tūkst. Eur paramos lėšų iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto. Paraiškos teikiamos Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniams paramos administravimo skyriams.

Be paramos neišgyventų

UAB „Pamario kopa“ kasmet nuo 2015-ujų metų sulaukia paramos pagal priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“. 2015 metais ji siekė 6 306 Eur, 2016 metais – 5 483, 2017 m. – 7 728, 2018 metais sulaukė 8 097 Eur paramos.  

Bendrovės direktorius Virginijus Jurkus neslepia – jei ne ši parama, įmonė būtų jau uždaryta ir visi 5 jos darbuotojai būtų likę be darbo. „Jei ne paramos lėšos, aš neturėčiau iš ko mokėti atlyginimų, nes sugaunamos žuvies kiekiai kasmet vis mažėja, todėl mažėja ir pajamos, o išlaidos – kaip tik auga“, – atviravo V. Jurkus.

Tad, anot jo, iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto mokama parama už tuos nuostolius, kuriuos žvejai patiria dėl ruonių suplėšytų tinklų, paleistos ar jų bei paukščių išgaudytos žuvies, yra tarsi gelbėjimo ratas. „Paramos lėšomis pavyksta padengti patiriamus nuostolius ir susiveržus diržus dar galima išgyventi“, – tikino UAB „Pamario kopa“ vadovas, neslėpdamas, kad jau vargu ar yra nors viena žvejų įmonė, kuri nesinaudotų šia parama.

Žvejoti vis sudėtingiau

Tačiau V. Jurkus neslėpė, kaip ilgai Lietuvos žvejus gelbės mokama parama pagal priemonę „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“ ar kitą panašią priemonę būsimajame finansiniame laikotarpyje, nežinia, nes galimybių žvejams žvejoti Baltijos jūroje vis mažėja. Ne vien dėl vis įvedamų naujų suvaržymų, žuvų sugavimo kvotų koregavimų, bet ir dėl pačios gamtos įgeidžių.

V. Jurkaus tikinimu, dėl sparčios klimato kaitos mažėja darbui jūroje palankių dienų – vis dažnesnės audros, vis daugiau dienų jūra būna taip banguota, kad plaukti į ją pavojinga. Iš karto pulti žvejoti nurimus bangoms – neverta, žuvies menkai ką pagausi. Reikia dar palaukti keletą dienų, kol atsistatys žuvies ištekliai. Bet tuomet vėl priartėja kita audra. Ir taip, esą, nuolat.

„Tokios permainos pastaraisiais metais vyksta itin sparčiai. Tad, jei nebūtų paramos, neliktų ir žvejybos, neliktų ir jūros žuvies, kurios kubile neišauginsi“, – teigė V. Jurkus.

Laikas teikti paraiškas

Žemės ūkio ministerija ragina teikti paraiškas visus ūkio subjektus, žvejojančius Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais, kurių bendrosios pajamos iš žvejybos minėtais įrankiais ataskaitiniais metais yra didesnės nei apatinio kvartilio (25 proc.) visų Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių įmonių atitinkamų ataskaitinių metų pajamos.

Tiesa, šie ūkio subjektai turi būti vykdę verslinę žvejybą ataskaitiniais metais pasyviosios žvejybos įrankiais ne mažiau kaip 30 dienų Baltijos jūros priekrantėje arba ne mažiau kaip 60 dienų Baltijos jūroje ir neviršyti jiems skirtų žvejybos kvotų (jei kvotos skiriamos).

Paramą gali gauti ūkio subjektai, kurių bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją 2019 m. yra didesnės kaip 2 537 Eur.

Pareiškėjams, kurie ataskaitiniais arba ankstesniais metais (bet ne anksčiau 2014 m. sausio 1 d.) buvo įsigiję nuo žinduolių ar paukščių laimikį apsaugančią įrangą ar įrankius, taikoma 10 proc. didesnė kompensacija (40 proc.) nuo ataskaitiniais metais gautų bendrųjų pajamų už sužvejotą produkciją.

Kompensacija mokama už 2014–2020 metus pagal ūkio subjektų bendrąsias pajamas už sužvejotą produkciją. Už kiekvienus metus teikiama atskira paramos paraiška. Sprendimą dėl kompensacijos skyrimo arba neskyrimo priima NMA.

 

a

Facebook komentarai