Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Be Dievo mieros išbrangusios trąšos kelia žemdirbių pyktį

Autorius: Dineta BABARSKIENĖ
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Trąšų kainų šuolis toks, kad iš koto verčia. Ir kol kas niekas negali pasakyti, kiek kainos dar kils. Žemdirbiai žada taupyti, tręš mažiau. Nevynioja žodžių į vatą: situaciją dėl išbrangusių trąšų vadina baisia.

Kalvarijos savivaldybės žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Darius Kuprelevičius tiesiai sako: „Baisu“. „Vieni barstys, kiti nebers trąšų. Nežinau, kas čia bus?“ – svarsto jis.

Turi pamąstymų, kad tie ūkininkai, kurie valdo iki 30 hektarų žemės, bus pasmerkti. „Na, nebent juos išgelbės kažkokios paramos“, – mano vedėjas.

Anot jo, situacija išties sudėtinga: grūdai pabrango 50 eurų, lyginant su praėjusių metų kaina, o trąšos pabrango du kartus. „Grūdų tona apie 180 eurų kainavo, dabar 230 Eur. O trąšos kiek? Logikos nėra. Nesusiveda. Na, nesu aš jau toks matematikas, bet jau čia akivaizdžiai matyti, kad nesigauna“, – kalba jis.

„Ūkininkai turės pataupyti, čia nori, nenori, šitoj vietoj kitaip neišeina“, – sako specialistas. Bet kiti ūkininkai sakosi iš anksčiau trąšomis apsirūpinę? „Na, tie didieji, kurie turi sandėlius, tai aš, manau, kad jie užsipirkę, bet mažieji, maži ūkiai, kurių ir Lietuvos mastu dauguma, jie tikrai nėra prisipirkę trąšų. Važinėjant po savivaldybę tikrai nemačiau, kad jie būtų prisidėję trąšų. Pavasarį būna matyti, o dabar tikrai ne“, – kalba jis.

Sako, kad organinės trąšos gelbsti labai. „Bet tų ūkių, kurie turi mėšlo vėl yra mažuma. Kalvarijos savivaldybėje Vazniškių žemės ūkio bendrovė ir mėšlo, ir srutų turi apsčiai, nes daug gyvulių augina, tad jie šitoj situacijoje išloš, o visiems kitiems, tai nežinau. Siaubinga“, – pastebi specialistas.

„Pavasario žemdirbiai laukia su dideliu nerimu“, – tiesiai sako D. Kuprelevičius pridurdamas, kad ir kolega pritariamai linksi galva.

Planavo iš anksto: nusipirko mažesne kaina

Ūkininkas Lukas Tamošaitis iš Marijampolės savivaldybės, Valavičių kaimo užsiima  augalininkyste. Jie trise, pats Lukas, tėtis ir brolis, valdo daugiau nei 270 hektarų žemės.

„Trąšų vis tiek reikia, tai iš anksto planuoji, todėl ir nusipirkę esame. Girdėjome kalbas, kad trąšos brangs. Riziką sumažinti juk reikia. Vieną dalį vienur, kitą kitur nuperki. Palaviruoji. Esame dalį iš anksčiau, rugpjūtį ar rugsėjį, nusipirkę – dar pigių. Dabar dar nupirkome, kiek mums trūko, jau brangių“, – dėsto Lukas paklaustas, kaip jis spręsiąs trąšų problemą.

Nieko nelaukę jau trūkstamą trąšų kiekį nusipirko, kad ir brangiai: kitaip nebus, juk reikia. Pasakoja, kad sulfatas kainavo apie 318 eurų, dabar apie 600, salietra buvo gal 420, dabar 740. Sako, kad tokio kainų šuolių jis nemena. „Nebuvo. Na, gal kada buvo, bet tada trąšų nieks neįpirkdavo“, – tarsteli ūkininkas.

Ir jis girdi kalbas, kad netręš šiemet ūkininkai savo laukų. „Na, kad kompleksinių trąšų neįpils vienais metais, tai nieko baisaus. Bet ką paskui darys, tai nežinau“, – svarsto jis.

Ūkininkai nežino, ką daryti: pigesnių nenusipirkę? „Nusipirks brangiai. Kur dėsis?“ – tarsteli jis.

Dzūkai dairosi Lenkijos pusėn

Lazdijų rajono savivaldybėje Strumbagalvės kaimo ūkininkas pasakoja lyg anekdotą: pasienyje gyvena, o nelegalai iš Baltarusijos eina, tai po maišą salietros ir atneš, vis tiek eina pas mus, o ir šilčiau bus, ir darbas naudingas. Taip pajuokauja ūkininkas. Sako, kad kito kelio tik juoktis jau nėra, nes pas mus viskas akivaizdžiai brangsta.

„Aišku, juokiuosi. Nelegalai tikrai neatneš trąšų. Bėda su trąšomis“, – kalba jis. Sako, jei netręš, tai nieko ir neprikuls. „Kiek toji žemė duos?“ – ir sako, ir klausia jis.

Jis pats dar nežino, kaip darys, mat reiks pievų atsėti, o žemės ne kažin kas, tai ir su trąšomis dar neaišku, kiek jų reiks. „14 karvukių turime, tai mėšlu tręšiame laukus, bet kukurūzams, tai būtinai reikia trąšų nupirkti. Juk daug pašerties gyvuliams iš kukurūzų būna, tad jų visad sėju“, – sako jis. Augina ir javus. „Paprastai taip verčiuosi: organinių, nuperku dar mineralinių trąšų – ir viskas. O pirkti kažkiek, tai tikrai reikės, nes neužauginsi“, – sako jis.

„Kai mes pasienin gyvename, tai žiūrėsime, kur pigiau: Lietuvoje ar Lenkijoje. Praeitą sezoną atvežė man iš Lenkijos. Tada ten buvo ženkliai pigiau“, – sako jis.

Tikina, kad daug ūkininkų iš Lietuvos Lenkijoje trąšas pirko. „Jei man 50 ar 100 eurų tona pigiau Lenkijoje ir dar atveža ant kiemo, tai, aišku, perku Lenkijoje“, – paaiškina jis. Pasakoja, kad žolių sėklas perka Lenkijoje, kuro užsipila taip pat ten. „Šakių irgi važiuojame į Lenkiją pirkti, nes daug pigesnės, ir daug geresnės“, – tikina jis.

Ūkininkai keikia paskutiniais žodžiais

Lazdijų rajono savivaldybės Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vyresn. specialistas Gediminas Jančiulis sako, kad tokios trąšų kainos, kokios yra dabar, nesuvokiama. Neslepia, kad ūkininkai keikia paskutiniais žodžiais.

„Jei šitokiom kainom trąšas pirkt reikia, tai kam tada dirbti?“ – ir sako, ir klausia jis. Neslepia situacija sudėtinga: ką darys žemdirbiai, nė neįsivaizduoja. „Kaip neskaičiuosi, galai niekaip nesueina“, – patikina specialistas.

„Gerai, jei turi susitaupę pinigėlių ir nusipirko trąšų iš anksčiau, o jei laukia iš agentūros, kol pareis kažkoks centas, tai ...“ – kalba jis.

Tikina, kad jis nelabai ir įsivaizduoja, kas įstengs tręšti, kai trąšų tokios kainos. „Pernai tai tikrai tręšė Kapčiamiesčio ūkininkai savo laukus, buvo pirkę trąšų. O dabar nežinau. Juk visi tie smėlynai, visi tie vėjo pustomi kalniukai nuo Kapčiamiesčio iki Veisiejų, dirbamos žemės, o be trąšų juk nieko, visai nieko nebus, visai neužaugs“, – tikina jis.

Sako, kad trąšos vis pabrangdavo, ūkininkai pabėdavodavo. „O dabar tai čia be šansų jau“, – tiesiai sako jis. O ir jis pats nemena, kad tokios kosminės kainos būtų buvę.

Sako, kad jis savo ūkelyje nenaudoja cheminių trąšų, nors ūkio ekologiniu nėra užregistravęs. Dirbamą žemę tręšia mėšlu, o pievų visai netręšia. „Kai atskyrėme nuo kolūkio, tai nuo tada jokių trąšų ir nenaudoju“, – kalba jis. 

Facebook komentarai

a

b