Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Aplinkosaugininkas: prieš 10 metų tą patį pažeidėją per sezoną pagaudavome ir po keliasdešimt kartų

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

„Aplinkosaugininkų darbas labai panašus į Kelių policijos darbą: visada bus važiuojančių be diržo – visada bus žvejojančių be bilieto, visada bus važiuojančių girtų – visada bus žvejojančių tinklais“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas. Vis dėlto, džiaugiasi jis, brakonierių mažėja, nes brakonieriauti „nebeapsimoka“.

– Kaip aplinkosaugininkai organizuoja reidus? Kokia jų specifika?

– Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos darbas – tiesioginė gyvosios gamtos kontrolė, t. y. pareigūnai važiuoja į pasirinktą vietovę ir atlieka netikėtą patikrinimą.

Prieš tokį reidą įvairiais būdais renkama informacija apie galimus pažeidimus žvejybos arba medžioklės srityje. Taip pat mums labai padeda neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai.

Per ilgą laiką tarnyboje pažįstamų ratas didėja, tad didėja ir informacijos srautas. Be to, yra ir nusistovėjusių brakonieriavimo vietų, kurias aplinkosaugos pareigūnai dažnai tikrina.

Taigi, sužinoję, kad galbūt ruošiamasi daryti ar daromas pažeidimas, organizuojame reidą. Kiekvienas pareigūnas turimomis žiniomis pasidalija su kolegomis, ir tas, kuris reikiamos informacijos turi daugiausia, paskiriamas reido vadovu. Tarpusavio susitarimu pasidalijama pareigomis: kas vairuos žymėtą ar nežymėtą automobilį, kas jį saugos, kas lauks pažeidėjų vienoje ar kitoje vietoje, kas juos sulaikys. Pasirenkamas reido laikas (pareigūnams tenka dirbti ir ne darbo metu, vakarais, naktimis).

Reido rezultatai priklauso nuo daugelio aplinkybių: visų pirma, ar informacija pasitvirtino, ar ne, ar buvo daromas pažeidimas, ar likome nepastebėti, ar pavyko pažeidėją sulaikyti ir t. t.

Pavykę reidai gyvosios gamtos apsaugos pareigūnus ne tik motyvuoja, bet ir leidžia didžiuotis savo darbu. Be to, tai žinutė ir pažeidėjams, kad už savivalę gamtoje jie turės atsakyti. Pastaruosius 5–6 metus sėkmingų reidų vis daugėja, tai lemia ir žmonių sąmoningumas, ir didelės baudos. Kita vertus, brakonieriai taip pat nestovi vietoje – naudoja įvairią techniką, turi žvalgus ir t. t. Tad pergudravus tokius pažeidėjus būna dar smagiau.

Kita kategorija – prevenciniai reidai: kai labai tikslios informacijos neturime, bet žinodami, kad vienoje ar kitoje vietoje gali būti daromas pažeidimas, tiesiog vykstame į tas teritorijas ir tikriname žvejojančius ar medžiojančius asmenis. Būna, kad netikėtai sustabdome automobilį, kuriame randame pažeidimo pėdsakų ar įrankius.

Svarbiausia, kad Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos komanda ypač stipri – tai patvirtina pasiekti rezultatai. Be to, mums labai svarbu, kad aplinkosaugininko vardas ir profesija žmonėms būtų susiję tik su gerais darbais.

– Kiek laiko aplinkosaugininkai praleidžia pasalose?

– Priklauso nuo turimos informacijos. Pasaloje gali išbūti ir valandą, bet neretai būname ir per naktį. Norint išaiškinti rimtą pažeidimą, reikia laiko ir pasalos su pertraukom trunka ir dvi tris dienas.

– Aplinkosaugininku dirbate jau apie 10 metų. Kas per šį laikotarpį pasikeitė?

– Prieš dešimt metų būdavo daug pažeidimų, nes baudos nedidelės, už padarytą žalą taip pat reikėdavo nedaug susimokėti. Tuomet daryti pažeidimus „apsimokėdavo“, tą patį pažeidėją per sezoną pagaudavome ir po keliasdešimt kartų. Gerai atsimenu 2010-uosius: per bendrą reidą su Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcija per naktį prie vieno draudžiamo žvejoti vandens telkinio sugavom 15 brakonierių – per nerštą žuvis tinklais gaudė 4 brigados. Tuo metu žvejoti draudžiamoje vietoje nebuvo laikoma šiurkščiu pažeidimu, todėl brakonierių buvo daug.

Dabar šis pažeidimas prilyginamas brakonieriavimui (nesvarbu, ar tinklais, ar meškere), todėl konfiskuojami visi žvejybos įrankiai. Įsigaliojus šiam įstatymui, draudžiamose žvejoti vietose brakonierių beveik nebeaptinkama, nes brakonieriauti neapsimoka – prarandi viską.

Nuo 2014 m. dešimteriopai padidėjo baudos už žalą, padarytą žuvų ištekliams, ir tais metais, statistikos duomenimis, brakonierių sumažėjo dvigubai. Visiems sakau, kad mūsų darbas labai panašus į Kelių policijos darbą: visada bus važiuojančių be diržo – visada bus žvejojančių be bilieto, visada bus važiuojančių girtų – visada bus žvejojančių tinklais ir t. t.

– Kaip reidai vyksta ekstremaliomis oro sąlygomis?

– Jei ekstremaliomis oro sąlygomis vadintume stiprų vėją, šaltį ir lietų, viskas priklauso nuo pasiruošimo: pasiimi šiltesnį rūbą, neperšlampamus drabužius ir labai daug kantrybės.

Žinoma, pasitaiko ir pavojingų reidų, tarkim, kai plaukiant Kuršių mariomis staiga pakyla vėjas (kas būdinga šiam kraštui) ar pasaloje gūdžią žiemą reikia pratūnoti per visą naktį.

– Kiek pavojingi reidai? Kaip gali elgtis pažeidėjas?

– Nors aplinkosaugos pareigūnai turi teisę nešiotis tarnybinį ginklą, mes 10 metų jų nesinešiojame. Visų pirma, mes aiškinamės pažeidimus, o ne nusikaltimus, tad naudoti ginklą būtų neadekvatu. Gal jį turėti kaip prevencinę priemonę ir būtų reikalinga, bet ginklas pats savaime pavojingas, be to, jį gali pamesti, jį gali atimti ir panaudoti prieš tave (nors čia tik tikimybė).

Gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai nėra statutiniai pareigūnai, todėl ir ginklo, kaip kraštutinės prievartos priemonės, nenaudojame. Nenumatytu pavojingu atveju aplinkosaugininkai visada gali išsikviesti policijos pareigūnus, kurie specialiai tam ruošiami. Galų gale gyvosios gamtos pažeidimai yra tik administraciniai, tai ne nusikaltimai, dėl kurių vertėtų rizikuoti.

– Kartais reiduose dalyvauja ir policijos pareigūnai. Kaip jums sekasi bendradarbiauti?

– Mūsų santykiai su policija labai glaudūs, tad ir prašant pagalbos, ir organizuojant reidus nesklandumų nebūna. Aš pats 11 metų dirbau policijoje, esu Policijos asociacijos narys. Taigi turiu galimybę pasakoti apie savo darbą buvusiems kolegoms, skleisti aplinkosauginę informaciją.

Facebook komentarai