Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Aplinkosaugininkai rugpjūtį pradeda su nauja akcija „Medienos kenkėjas“

Autorius: Agroeta
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Vyraujant šiltiems orams, susidaro palankios sąlygos medžių kenkėjams plisti. Todėl, siekdami apsaugoti medžius, Aplinkos apsaugos departamento Miškų departamento skyriai rugpjūčio 5–rugsėjo 30 d. vykdys akciją „Medienos kenkėjas“. Departamento pareigūnai tikrins įmones ir privačius asmenis, vykdančius medienos perdirbimo ir pardavimo veiklą. Taip pat bus vykdoma aktyvi miškų sanitarinės būklės kontrolė.

Miškų departamento specialistai tikrins įmonių ir privačių asmenų medienos įsigijimo dokumentus, laikymo sąlygas bei galimą pavojingųjų kenkėjų buvimą spygliuočių medienoje. Bus tikrinama ir miškų sanitarinė būklė – ar juose esanti mediena nėra užpulta vabzdžių kenkėjų, ir vykdoma miškų stebėsena, kad kenkėjams plisti nesusidarytų palankios sąlygos.

Pagal nustatytus reikalavimus žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 20 d. (pušies – nuo balandžio 1 d.) iki rugsėjo 1 d., jeigu oro temperatūra yra ne žemesnė kaip 0° C, per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip trys kilometrai nuo medyno, kuriame spygliuočių medžių rūšių yra daugiau kaip 20 proc., pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų (mediena laikoma neapsaugota, jei po žieve yra gyvų liemenų kenkėjų: kiaušinėlių, lervų, lėliukių, naujos kartos suaugėlių).

„Tokie reikalavimai numatyti tam,  kad medienoje subrendę kenkėjai išskridę neužpultų sveikų medžių“, – teigia Vilniaus miškų kontrolės skyriaus vedėjas Benas Bitauskas.

Daugiausia žalos pušynams sukelia kenkėjai – verpikas vienuolis ir žievėgraužis tipografas.  Verpikas vienuolis  nugraužia medžių spyglius ir jų netekus nusilpusias pušis gali apnikti ne tik vabzdžiai liemenų kenkėjai, bet ir medžių džiūvimą lemiančios grybinės ligos. Dėl to daug pušų gali nudžiūti.

Žievėgraužis tipografas – itin pavojingas kenkėjas, nes grauždamas medį po žieve gali stipriai susilpninti egles, dėl ko jos nudžiūva.

Pasak aplinkosaugininko, medžiai, nepaveikti gamtinių sąlygų, natūraliai atsikrato kenkėjais, užpildami po žieve išgraužtas vietas sakais, bet dėl įvairių priežasčių, pvz., per sausringą sezoną, nusilpusios eglės ar pušys tampa palankia terpe kenkėjams plisti ir galiausiai nudžiūva.

Per patikrinimus aplinkosaugininkai vykdys miškų sanitarinės būklės stebėseną, ieškos žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų ir tikrins, ar smarkiai pažeistų medžių liemenyse neapsigyveno pavojingi kenkėjai, ir ar nėra jiems palankios terpės plisti. Miško savininkai bus informuoti ir įpareigoti nedelsiant susitvarkyti ir išvežti tokią medieną.

„Ši akcija svarbi ir tam, kad išsaugotume šalies kraštovaizdį puošiančius spygliuočių miškus. Jei pavojingi kenkėjai išplistų, susidarytų daug negyvos medienos ir prireiktų didelių sanitarinių kirtimų, o vyraujančios rūšys – eglės ir pušys – po truputį išnyktų“, – teigia aplinkosaugininkas.

Miškų departamento specialistai įspėja miško savininkus, valdytojus, naudotojus ir medienos perdirbėjus, kad už sanitarinių miško taisyklių pažeidimus taikoma administracinė atsakomybė, bauda arba įteikiamas privalomasis nurodymas, kurio neįvykdžius taikomos sankcijos.

 

Facebook komentarai