Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Apleistuose, nederlinguose plotuose pasodinti miškai - ateities kartoms

Autorius: Steponas GEDVILA
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Nederlingų ar nualintų žemių savininkai turi naudingą alternatyvą, kuria naudojasi jau ne vienas ūkininkas – pasinaudojus ES parama įveisiamas miškas. „Apleistuose plotuose, mažai derlingoje, kalvotoje žemėje yra mažai naudos iš ūkininkavimo. Tokie plotai kuo puikiausiai  gali būti apsodinti mišku pasinaudojant parama”, – įsitikinęs Vidas Gramauskas iš Trakų rajono.

Juolab kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina pasinaudoti parama miškams įveisti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“.

Paraiškos pagal KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ dar priimamos iki lapkričio 16 d. Kaip ir anksčiau, paraiškos teikiamos tik elektroniniu būdu.

Kas apsisprendžia, tas padaro: pasodina mišką

Vidas Gramauskas, pasinaudojęs KPP priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ parama, mažai derlingą, nepatogų ūkininkauti 10 hektarų plotą Trakų rajone užsodino liepomis, eglėmis, beržais. „Pas mus žemės kalvotos, akmenuotos, nederlingos. Gerais derliais pasigirti negalime. Jeigu ne išmokos, tai ūkininkai neišgyventų”, – pasakoja jis.

Tad nenuostabu, jog Trakų rajone daug žmonių prašo paramos miškui įveisti. „Trakuose nemažai kas sodina mišką“, – tikina profesionalus miškininkas V. Gramauskas. Tai, anot jo, gera alternatyva ūkininkams panaudoti nederlingus, kalvotus žemės plotus.

Jis pats savo šeimos ūkyje mišką sodino savo jėgomis. „Na, plotas nemažas, tai pagalbininkų, aišku, pasikvietėme, bet įmonės šiam darbui samdyti tikrai nereikėjo“, – tikina jis.

Juolab kad Vidas sodina mišką nuo mažens. „Kolūkių laikais, miškininkų labai mažai buvo, o juk miškai buvo sodinami, reikėjo pagalbos. Atvažiuodavo eiguliukas pas tėvus, prašo leisti vaikus savaitgalį padėti mišką sodinti, tad pagelbėdavome. Ir iš mokyklos mus, mokinukus,  juk veždavo sodinti miško, tai buvo įprasta. Mano sodintas miškas šiandien jau gerokai paūgėjęs, žaliuoja. Matau tuos eglynus, pušynus, kuriuos kažkada sodinau – užaugo. Mano sodintiems miškams jau 50 metų“, – pasidžiaugia jis.

Tikina, kad miškui įveisti visai nebūtina būti profesionaliu miškininku. „Juk sodinama pagal parengtą miško įveisimo projektą, kuriame nurodomas dirvos paruošimo būdas, medelių rūšys, medelių kiekis plote, sodinimo atstumai tarp medelių. Kas apsisiprendžia, tikrai padaro: pasodina mišką“, – sako profesionalus miškininkas.

Suks medų, bičių surinktą iš savo sodintų liepų

„Mišką sodinti – tai ir rūpestis, ir atsakomybė. Juk mišką augini kitoms kartoms“, – teigia V. Gramauskas. Pasakoja, jog pasodintu mišku reikia nuolat rūpintis: pavasarį reikia medelius apravėti nuo žolių ir krūmų stelbimo, būtina apsaugines - priešgaisrines juostas atnaujinti, prieš žiemą reikia aptepti repelentais nuo elninių žvėrių.

„Būna, kad ir išdžiūsta medeliai, tada reikia atsodinti“, – sako jis. Paklaustas, o kaip gi auga jo neseniai pasodintas miškas, sako, kad jam labai nepasisekė.

„Sodinau lietingais metais, tai prigijo viskas šimtu procentų. Bet 2018 m. sausra padarė savo. Daug sodinukų išdžiūvo, teko atsodinti, kiti augaliukai beveik neaugo –„sėdėjo“ vietoje – jiems reikėjo išgyventi sausrą“, – neslepia jis.

Šiais metais, sako, lietaus užteko, tad jo miškas labai gražiai augo. „Tiesiog akyse „šoktelėjo“. Jeigu drėgmės, šilumos yra – auga miškas“, – pasakoja V. Gramauskas. Anot jo, viskas Dievo rankose. Ir vis tik knieti sužinoti dar vieną dalyką: kodėl tarp beržų ir eglių liepų sodinęs? „Man tai aktualu. Ne taip greitai, bet tikiuosi, kad bitės prineš medaus iš mano sodintų liepų“, – sako jis prisipažindamas, jog dar ir bitininkaująs.  

Kokios sąlygos miško veisimo paramai gauti?

Teikti paraiškas gali juridiniai ir ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus fiziniai asmenys, kuriems želdintina žemė, planuojama apželdinti mišku, priklauso nuosavybės teise, bei savivaldybės, kurios tokią žemę valdo patikėjimo teise.

Remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka), įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui.

Parama neteikiama, jei miškas jau buvo pradėtas veisti ar įveistas iki paramos paraiškos pateikimo, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Želdinant greitai augančias medžių rūšis, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 15 iki 20 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti.

Šiam laikotarpiui skirta 9 283 964 Eur Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto paramos lėšų, o įveisiamo miško savininkai gali tikėtis didesnių išmokų. Mat liepą buvo patvirtinti didesni miško įveisimo, įveisto miško priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokų dydžiai.

Vienkartinė miško įveisimo, taip pat kasmetinės priežiūros, apsaugos ir ugdymo išmokos apskaičiuojamos kiekvienam projektui atskirai, priklausomai nuo veisiamų želdinių rūšinės sudėties. Miško įveisimo išmoka mokama tik už želdinamą plotą, o miško priežiūros, apsaugos ir miško ugdymo – už veisiamo miško plotą, kurį sudaro suprojektuoti miško želdiniai ir (arba) žėliniai, priešgaisrinės mineralizuotos juostos, miško keliai, kvartalinės linijos, miško inžineriniai įrenginiai, technologinės linijos.

a

Facebook komentarai

VIDEO GALERIJA