Sorry, you need to enable JavaScript to visit this website.
Pereiti į pagrindinį turinį

C1

C1

Agroplėvelių tipai. Kokią pasirinkti?

Autorius: Piotr ŠIČIOV
Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
Printer Friendly, PDF & Email

Agroplėvelė nuo šalčio ir šalnų, agroplėvelės naudojimas, balta agroplėvelė, juoda agroplėvelė, agroplėvelė nuo piktžolių, kuria puse dėti agroplėvelę

Daržininkai ir sodininkai, neturintys agronomo išsilavinimo, dažnai klausinėja: kokio storio agroplėvelę rinktis nuo šalnų rudenį? O ankstyvam pavasariui? Kokia puse dėti agroplėvelę?

Pagrindinės techninės charakteristikos, lemiančios agroplėvelės pasirinkimą:

• plėvelės tankis, matuojamas g/m²;

• plėvelės spalva (juoda, balta, dvispalvė).

Spalva ir tankis priklauso vienas nuo kito.

Agroplėvelės spalva

Balta agroplėvelė reikalinga šviesos pralaidumui, oro pralaidumui, drėgmės balanso, šilumos ir tinkamo mikroklimato palaikymui antžeminėje lysvės dalyje. Taip pat apsaugai nuo antžeminių kenkėjų (paukščių, vabzdžių) ir nepalankių išorinių sąlygų (vėjo, liūties, krūšos). Šiltnamių ir inspektų įrengimui.

Juodos agroplėvelės daugiausiai atlieka mulčiavimo funkciją. Sudėtyje yra ekologiškos techninės angliarūgštės, nuspalvinančios plėvelę juodai. Juoda spalva akumuliuoja daugiau šilumos, gautos iš saulės, ir ilgiau ją išlaiko. Dirvai ir augalams dėl jos šilčiau. Užtat piktžolės po juoda agroplėvele nemato šviesos ir žūva.

Dvispalvė juoda/balta agroplėvelė – tai dvisluoksnė medžiaga. Jos apatinis sluoksnis yra juodas, o viršutinis – baltas. Juodas sluoksnis šildo ir mulčiuoja dirvą. Balta pusė, esant anomaliniam karščiui, atspindi svilinančius saulės spindulius ir apsaugo dirvą ir šaknis nuo perkaitimo.

Agroplėvelės tankis

Standartiniai agroplėvelių tankiai: 17 g/m², 19 g/m², 23 g/m², 30 g/m², 42 g/m², 50 g/m², 60 g/m². Skaičiai nuo 17 g/m² priklauso tik baltoms neaustinėms agroplėvelėms.

Juodų neaustinių agroplėvelių tankis prasideda nuo 50 g/m². Jos yra storesnės už baltas.

Yra dar storesnių (specialių austinių juodų arba baltų): 70 g/m², 80 g/m², 100 g/m², 130 g/m², 135 g/m², 150 g/m². Kuo jos skiriasi ir kokiems augalininkystės darbams jie skirti:

17 g/m² - tokio tankio balta agroplėvelė suteikia dengtiems augalams papildomus +2 C. Naudojama persodintų į atvirą gruntą daigų apsaugai nuo rudeninių ir pavasarinių šalnų iki -3 C. Ši lengviausia ir ploniausia plėvelė klojama tiesiai ant daigų ir tvirtinama be papildomų laikančių elementų. Gerai praleidžia šviesą (80 %), vandens garus ir orą.

19 g/m² - sušildo orą po savimi papildomais 3 laipsniais. Lengva medžiaga, laidi vandens garams, “kvėpuojanti”, gerai praleidžia šviesą. Šios savybės dėka idealiai tinka šviesamėgiams augalams kaip ir 17 g/m² tankis. Vadinama “pavasarine". Naudojama braškėms, daržovėms, vaiskrūmiams, gėlėms uždengti.

23 g/m² - po šia agroplėvele augalams darosi 4 laipsniais šilčiau. Apsaugo nuo šalnų iki –4 C, paukščių ir vabzdžių-kenkėjų. Lengva plėvelė, nespaudžia augalų, laidi šviesai. Pavasariui ir ankstyvam rudeniui. Agroplėvelė braškėms, daržovėms, gėlėms.

30 g/m² - tai jau tankesnė balta agroplėvelė. Saugo nuo –5 C šalnų. Svoris vidutinis, bet didesnis negu 17-23 g/m² plėvelių, gali prireikti laikančių konstrukcijų. Tinka pasodintų daigų ir vaiskrūmių dengimui bei inspektų įrengimui. Naudojama rudenį, žiemos pabaigoje ir pan.

42 g/m² - tanki medžiaga, galinti išgelbėti augalus nuo –7 C šalčio. Apsaugo nuo stiprių vėjo gūsių, liūčių ir krūšos. Tinka vaisinių medelių ir vynuogių dengimui, inspektams ir lengviems šiltnamiams.

50 g/m² - žieminė agroplėvelė (balta). Temperatūra po ja padidėja 7 laipsniais. Naudojimo laikotarpis – žiema. Tinka inspektams ir šiltnamiams.

60 g/m² - balta žieminė agroplėvelė. Sušildo per stiprius šalčius ir padeda augalams nesušalti, jeigu žiema besniegė, bet šalta. Medžiaga pakankamai stora ir tanki, galinti atlaikyti stiprius gūsius ir sniegą (jeigu yra kokybiška ir iš gero gamintojo). Dėl didelio svorio nerekomenduojama jos kloti tiesiai ant augalų, geriau įrengti ant laikančių konstrukcijų, siekiant išvengti spaudimo augalams.

a

50 g/m² - juoda agroplėvelė, skirta mulčiavimui. Ji klojama tiesiai ant dirvos, užkerta kelią piktžolių augimui, neleidžia reikiamai drėgmei išgaruoti iš dirvos. Kultūrinių augalų dengimui iš viršaus jos nenaudoja. Dažnai naudojama braškių auginimui.

60 g/m² - juoda mulčiuojanti agroplėvelė klojimui ant žemės. Gerai sušildo žemę prieš daigų persodinimą. Ilgam išlaiko reikiamą dirvos drėgmę po savimi. Saugo nuo piktžolių. Gerų gamintojų kokybiškų juodų agroplėvelių sudėtyje yra ultravioleto stabilizatorių, kurių dėka plėvelės eksploatavimo laikas padidėja. 

a

70 g/m², 80 g/m², 100 g/m², 130 g/m², 135 g/m², 150 g/m² - storos austinės agroplėvelės (agrotekstilė) nuo stambių piktžolių ir pramoninei augalininkystei. Skirtos stambesniems ūkiams su didelėmis plantacijomis, kuriose dirba daug darbininkų (tam, kad nesuplyštų po jų kojomis), pasižymi ilgalaikiu patvarumu (iki 7 metų).

Mažame ūkyje arba nuosavame darže naudoti tokią agroplėvelę būtų per brangu. Juo labiau, kad šios storos agroplėvelės daug sveria. Jų svoris per 2-3 metus sutankina lengvo priesmėlio dirvą, kurią taip mėgsta braškės, o tai gali neigiamai atsiliepti derlingumui. Storos austinės 70-150 g/m² agroplėvelės skiriasi nuo neaustinių savo faktūra, primenančia drobę arba cukraus/bulvių maišus. Dėl to tikslesnis jų pavadinimas yra agrotekstilė. Kartais 70-150 g/m² agroplėveles naudoja šlaitų sutvirtinimui ir dekoratyvinio kraštovaizdžio formavimui, bet tokiems darbams daugiau skirta geotekstilė.

Kuria puse dėti agroplėvelę

Naujokui gali kilti klausimų: ar turi svarbos agroplėvelės pusė, kuri pusė turi žiūrėti į dangų, o kuri – į žemę? Jeigu tai vienspalvė agroplėvelė (juoda arba balta) – skirtumo nėra, nes jų struktūra ir spalva iš abiejų pusių yra vienoda. Bet, kalbant apie dvispalvę juoda/balta agroplėvelę, skirtumas svarbus – tokią reikia kloti juoda puse į žemę, o balta puse – į viršų. Balta dvispalvės plėvelės pusė skirta atspindėti saulės spindulius.

Facebook komentarai